ŽPV – tai maži (52-55 nm) apvalkalėlio neturintys DNR virusai. Šiuo metu yra žinoma daugiau kaip 100 jų tipų. Pagal onkogeniškumą ŽPV skirstomi į mažos ir didelės onkogeninės rizikos tipus.
ŽPV gyvavimui ir dauginimuisi naudoja šeimininko odos ir gleivinių ląsteles. Virusai pro mikropažeidimus patenka į epitelio pamatinio sluoksnio ląsteles. Čia jie pradeda daugintis, patenka į paviršinius sluoksnius, pradeda išsiskirti į aplinką.
Apie 70 proc. ŽPV infekcija savaime išnyksta per vienerius metus, 91 proc. – per dvejus. Tai daliai žmonių, kurių organizme virusas pasilieka, laikui bėgant jis įsiterpia į ląstelės genomą, sutrikdo normalų jos vystymąsi.
7 ir 8-ame dešimtmetį buvo intensyviai tyrinėjama ŽPV prigimtis, nustatyta daugybė tipų, aprašyta genomo struktūra, genų aktyvumas, jų vaidmuo vėžinių ligų išsivystyme. Įvairūs tyrimai įrodė, kad didelės onkogeninės rizikos ŽPV yra vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių.
Didelės onkogeninės rizikos ŽPV priklauso 15 tipų, jie siejami su intraepiteliniais pakitimais, didelio laipsnio displazija ir gimdos kaklelio vėžiu. ŽPV, galintys sukelti vėžį, įsiskverbia į ląstelių chromosomas, sužadina nevaldomą ląstelių dauginimąsi, lemiantį didelio laipsnio displaziją ar carcinoma in situ (paviršinį vėžį, neperaugantį į gilesnius audinių sluoksnius).
Mažos onkogeninės rizikos ŽPV priskiriama 11 tipų, dažniausiai sutinkami 6 ir 11 tipai. Į chromosomas jie neįsiskverbia, sukelia gerybinius auglius – karpas.
Nepelnytai mažai kalbama apie lytinių organų karpas, kurios yra viena iš dažniausių lytiškai plintančių ligų. Jos vadinamos anogenitalinėmis karpomis. Nustatyta, kad mažos onkogeninės rizikos 6 ir 11 ŽPV tipai sukelia daugiau kaip 90 proc. anogenitalinių karpų.
Yra dar viena nemaloni liga, dėl kurios galima kaltinti 6 ir 11 ŽPV tipus. Tai gerklų papilomatozė. Ši liga prasideda 3–5 metų amžiuje, mergaitės ir berniukai serga vienodai dažnai. Liga dažniausiai pasireiškia balso užkimimu, vėliau progresuoja iki afonijos, sunkiais atvejais pasireiškia sunkūs gerklų stenozės (balso klosčių dariniai, trukdantys balso kokybei) simptomai.
Siekiant apsaugoti jaunas mergaites ir merginas nuo šių ligų, įvairių specialybių medikai mamoms siūlo pasidomėti prevencine vakcina nuo ŽPV. Tokia vakcinacija vadinama pirmine profilaktika, nes užkerta kelią ŽPV sukeltoms ligoms.
Šiuo metu Lietuvoje yra dvi vakcinos – dvivalentė ir keturvalentė.
Keturvalentė vakcina – pirmoji ir vienintelė, veikianti keturis ŽPV tipus bei skirta gimdos kaklelio vėžio, didelio laipsnio gimdos kaklelio displazijos, vidutinių ir ryškių moters išorinių lyties organų displazinių pažeidimų, anogenitalinių karpų, sukeliamų 6, 11, 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų, profilaktikai.
Keturvalentė vakcina pagaminta taip, kad joje nėra gyvų virusų, todėl ji žmogui negali sukelti ligos, o tik paskatina formuotis imuninį atsaką, t.y. atitinkamų antikūnų gamybą. Patekus tikram virusui, organizmas būna pasiruošęs gynybai nuo jo ir greitai neutralizuoja.
Visavertei apsaugai būtinos trys atskiros vakcinos dozės, sušvirkščiamos į raumenis: pirmoji, antroji po dviejų mėnesių, trečioji po pusmečio nuo pirmosios. Visos trys dozės turi būti sušvirkštos per vienerius metus.
Rekomenduojama skiepyti 11–12 m. mergaites (galima nuo 9 m.) ir 13–26 m. merginas ir moteris. Idealu vakcinaciją atlikti prieš lytinio gyvenimo pradžią. Moterys, infekuotos vienu ar daugiau ŽPV tipų, po vakcinacijos įgis apsaugą prieš nuo tų tipų, kuriais jos dar neužsikrėtė.
Tyrimai parodė, kad keturvalentė vakcina merginoms ir moterims, kurios iki vakcinacijos nebuvo infekuotos nė vienu vakcinoje esančiu ŽPV tipu, suteikia šimtaprocentinę apsaugą, trunkančią ne trumpiau kaip penkerius metus nuo ŽPV 6, 11, 16, 18 tipų, sukeliančių gimdos kaklelio vėžį, displazijas, išorinių lyties organų displazijas bei anogenitalines karpas.
• Įvairių tyrėjų duomenimis, tam tikru gyvenimo laikotarpiu ŽPV gali būti užsikrėtę apie 70–80 proc. moterų ir vyrų, dažniausiai iki 30 metų amžiaus.
• Lietuvoje ištyrus 18–50 m. amžiaus seksualiai aktyvias moteris, kurios kreipėsi į ginekologą, ŽPV nustatyta 29,5 proc., o didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipų – ketvirtadaliui moterų.
• Jungtinėse Amerikos Valstijose maždaug pusė infekuotų ŽPV asmenų yra seksualiai aktyvūs žmonės, nuo 15 iki 24 metų amžiaus.
• JAV karpos randamos maždaug 1 proc. jaunų suaugusiųjų.
• Iki 40 proc. atvejų karpos išnyksta spontaniškai, tačiau likusiems reikalingas gydymas, kuris neretai būna skausmingas ir „keblus“.
• Ar galima sakyti, kad ŽPV nešiotojai yra vyrai?
Nebūtinai. Nešiotojai gali būti ir vyrai, ir moterys. Vyrams užsikrėsti yra mažesnė tikimybė nei moterims. Užsikrėtęs žmogus nejaučia jokių sveikatos pakitimų ir nežino, kad yra šio viruso nešiotojas. Dažniausiai užsikrečiama lytiškai. Virusas į organizmą patenka pro įvairius genitalijų srities defektus – įtrūkimus, žaizdeles ir pan. Epitelio įtrūkimų gali atsirasti dėl gimdymo, abortų ar kitų intervencijų. Didelė tikimybė užsikrėsti turint analinius santykius.
Mažiau atsparesni yra žmonės, kurių silpnas imunitetas, rūkantys, gaunantys mažai antioksidantų. Užsikrėtimui įtakos turi ankstyvas lytinis gyvenimas, aktyvi partnerių kaita, nesaugūs lytiniai santykiai.
• Kaip pasireiškia ŽPV?
Vyrams, atsižvelgiant į ŽPV tipą, gali atsirasti lytinių karpų, vadinamų kondilomomis, gali būti ir ikivėžinių varpos galvutės pokyčių. Moterims (taip pat atsižvelgiant į viruso tipą bei įtakos turinčius veiksnius) gali būti karpų, ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių bei gimdos kaklelio vėžys.
• Jeigu moteris nuolat gyvena su vyru, kuris turi ŽPV, ar tai reiškia, kad kiekvieno lytinio akto metu virusas atakuoja moters organizmą ir ten vis iš naujo įsitvirtina?
Jei vienas iš partnerių turi ŽPV, tai kitas partneris taip pat gaus tokį pat virusą, tačiau viruso kiekis ir tipas bus tas pats. Pavyzdžiui, užsikrėtę gripu, abu serga, kartu guli vienoje lovoje, tačiau tai nereiškia, kad jie nuolat vis užsikrės vienas nuo kito. Atėjus laikui, organizmas virusą pašalins, jei nebus kitų komplikacijų. Taip yra ir su ŽPV, organizmas gali jį pašalinti. Tačiau, jei jis užsilieka ilgesniam laikui, gali sukelti laikinus ar nebeišnykstamus ląstelių bei audinių pokyčius.
• Ar vertėtų visoms lytiškai aktyvioms moterims išsitirti dėl ŽPV?
Šito daryti neverta, nes tyrimai gana brangūs. Verčiau atlikti onkocitologinį tyrimą – PAP. Jei yra gimdos kaklelio pakitimų, tikslinga atlikti tyrimus dėl ŽPV, o, nustačius tipą, prognozuoti pasveikimo perspektyvas. Retai kada, esant gimdos kaklelio pakitimams, atlikus tyrimus būna randami keli ŽPV tipai, dažniausiai kuris nors vienas. Tad pasiskiepyti bet kokiu atveju verta, nes, net jei ir turite šiuo metu kurį nors ŽPV, skiepo dėka organizmas bus saugomas nuo kitų onkogeninių ŽPV tipų.
• Kalbant apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją, kuo naudingi PAP tyrimai? Kaip dažnai juos rekomenduojate atlikti?
Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos ir patikros programą Lietuvos moterims nemokami PAP tyrimai atliekami kas 3 metus. Tačiau, turint nepastovius lytinius partnerius ar esant gimdos kaklelio pakitimams, tikslinga šį tyrimą atlikti dažniau. Rekomenduočiau kartą per metus.
gimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauGimdos kaklelio vėžys ir toliau išlieka aktuali problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Nors daugelyje šalių aktyviai vykdomos gimdos kaklelio patikros programos, tačiau sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai per pastaruosius kelerius metus praktiškai nepasikeitė, ...
Skaityti daugiauGegužės mėnesį Švedijoje vyko konferencija, skirta Žmogaus papilomos viruso problemoms spręsti. Konferencijos metu buvo pristatyti nauji klinikinių tyrimų duomenys. Vienas iš jų – palyginamoji vakcinų nuo gimdos kaklelio vėžio imunogeniškumo ir saugumo analizė. Plačiau apie tyrimo duomenis pasakoja Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytoja infektologė doc. Daiva Vėlyvytė. ...
Skaityti daugiauKeletą dešimtmečių dirbantys gydytojai ginekologai sako, kad gimdos kaklelio vėžio dažnis niekuomet nebuvo mažas. Tiesiog tai buvo suvokiama kaip neišvengiama onkologinė liga. Tik neseniai pradėta domėtis ir aiškintis, koks yra ryšys tarp virusų ir vėžio. Visų nuostabai išaiškėjo, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių. Lietuvoje 2005 m. gimdos kaklelio vėžiu susirgo 504 moterys. Dažniausiai serga 40–44 metų moterys....
Skaityti daugiauLietuvės keturis kartus per metus keičia garderobą, nes turime keturis metų laikus. Kas galėtų pasakyti, kad tai nesmagu? Gal tik vyrai... Moterys be nuovargio gali dienų dienas leisti prekybos centruose rinkdamosi rūbus, kosmetiką, kvepalus, batus, papuošalus...Ar žinote, kiek per metus išleidžiate pinigų šiems pirkiniams? Ar galėtumėte iš šios sumos pasidėti maždaug tūkstantį? Tai pasitaupykite, nes būtent tiek kainuoja galimybė nesusirgti gimdos kaklelio vėžiu....
Skaityti daugiauNuo gimdos kaklelio vėžio pasiskiepijo pirmoji Lietuvos gyventoja. Tai – Vilniuje dirbanti 26 metų žurnalistė Andželika Giedra. „Susirgti vėžiu aš „neplanuoju“ ir jeigu yra galimybė apsisaugoti, būtinai reikia ja pasinaudoti“, – įsitikinusi jauna moteris. ...
Skaityti daugiauVeikiausiai nesuklysime sakydami, kad kone kiekvienoje šeimoje būta sergančiųjų vėžiu. Tad žinia, kad išrasti skiepai, kad ir nuo vienos, tačiau labiausiai tarp moterų paplitusios vėžio formos – gimdos kaklelio, iš tiesų gali tapti išganinga tūkstančiui šeimų. Juk, pradėję skiepyti jaunas merginas ir moteris, atei-tyje galėsime ne tik užkirsti kelią daugeliui ikivėžinių gimdos kaklelio ir makšties pakitimų, bet ir išsaugoti vis daugiau gyvybių....
Skaityti daugiauTa grėsmė – tai žmogaus papilomos virusas ir jo pasekmės – lytinių organų karpos bei gimdos kaklelio vėžys. Sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni aukščiausių Europoje. Vien 2005 metais Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu susirgo 500 moterų (sergamumas 27,4/100 tūkst. moterų), o nuo šios ligos mirė 236 moterys (mirštamumas 13/100 tūkst. moterų). Įrodyta, kad 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio susiję su didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipais. Mažos rizikos tipai sukelia karpas lytinių organų srityje. Apie šias pavojingas ligas, jų priežastis ir profilaktiką kalbamės su Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docente, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidente dr. Audrone ARLAUSKIENE....
Skaityti daugiauikivėžinė gimdos kaklelio liga kas tai? tai gimdos kaklelio epitelio augimo ir...
Skaityti daugiauGimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą ir trečia pagal mirtingumą moterų vėžinė liga pasaulyje. Lietuvoje situacija nėra kitokia, netgi priešingai – sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra didžiausias, palyginti su visa Europa. Tačiau vėžys neatsiranda per valandą, kelias dienas ar net kelis mėnesius. Jis vystosi palengva, tarsi suteikdamas žmogui laiko patį save nugalėti. Apie galimą vėžio atsiradimą perspėja tam tikros būklės. Todėl būtina jas nustatyti ir gydant užkirsti kelią vėžiui. Būtent apie šias būkles ir kalbėsime. ...
Skaityti daugiauJeigu mūsų močiutėms kas būtų pasakęs, kad ateityje bus galima apsisaugoti nuo vėžio, jos, matyt, tik būtų skėstelėjusios rankomis. Vos prieš penkiasdešimt metų tokia žinia prilygo pasakojimams apie stebuklus, šiais laikais toks stebuklas yra realybė. Beje, kiekviena mama gali tokią stebuklingą dovaną suteikti savo dukrai. Kalbame apie skiepus nuo žmogaus papilomos virusų, vadinamų XXI amžiaus žmonijos rykšte. Dalis jų plinta lytiniu būdu, medikai teigia, kad lengviau suskaičiuoti neužsikrėtusius šia infekcija nei užsikrėtusius. Užsikrėsti gali kiekvienas. Moterims tai gali baigtis gimdos kaklelio vėžiu. ...
Skaityti daugiau„Kartu su manimi mokėsi drovi uždara mergaitė B. Prieš baigdami mokyklą susitarėme, kad susitiksime kas penkerius metus. Antrasis susitikimas įvyko anksčiau, visi susirinkome į B. laidotuves. Jai buvo 29-eri. Prie kapo duobės stovėjo jos ketverių metų vaikas, jo buvimas dar labiau graudino... Išsikalbėję sužinojome, kad jau kurį laiką B. turėjo kokių tai „moteriškų bėdų“, tačiau į gydytoją nesikreipė, nors ją jau ėmė raginti tą padaryti ir vyras. ...
Skaityti daugiauNors dar daug yra klaustukų kalbant apie onkologinių ligų priežastis, tačiau džiugu, kad dėka mokslinių tyrinėjimų tų klaustukų vis mažėja. Ir šiandien jau neabejotinai įrodyta,, kad 9,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų nulemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Džiugu, kad jau yra vakcina, galinti apsaugoti nuo ŽPV patekimo į organizmą, vadinasi, ir nuo vėžio. ...
Skaityti daugiauNuo seno žinomos lėtinės virusinės ligos, galinčios sukelti vėžį. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas iš tokių. Tai labai paplitęs virusas. Apie 80 proc. lytiškai aktyvių moterų juo užsikrečia. Iš visų užsikrėtusiųjų keturi penktadaliai savaime pasveiksta. Tačiau kas penktai moteriai viruso atsikratyti nepavyksta ir po kurio laiko organizme infekcija įgauna lėtinę eigą. Kaip apsisaugoti nuo ŽPV viruso ir gimdos kaklelio vėžio teiraujamės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Pediatrijos centro profesoriaus Vytauto USONIO ir KMU Infekcinių ligų klinikos gydytojo infektologo prof. Alvydo LAIŠKONIO....
Skaityti daugiauMedikai nepavargsta mūsų gąsdinti įvairiomis onkologinėmis ligomis. Dažnai į realią vėžio grėsmę žiūrima atsainokai. Galbūt daugelis susitaiko su tuo, kad, susirgus onkologine liga, nelabai kas padės, be to, tikimasi, kad liga aplenks, todėl ir skeptiškai vertinami gydytojų perspėjimai bei raginimai tirtis. Paradoksalu, bet sergamumas vėžiu šalyje nemažėja, o kai kuriomis vėžio formomis sergama net dažniau. Gimdos kaklelio vėžys – keliomis prasmėmis populiarėjanti liga. Pirma – apie ją vis daugiau kalbama, raginama tirtis; antra – ja kasmet serga vis daugiau moterų. Ir liga renkasi vis jaunesnes....
Skaityti daugiauVeikiausiai nesuklysime sakydami, kad kone kiekvienoje šeimoje būta sergančiųjų vėžiu. Tad žinia, kad išrasti skiepai, kad ir nuo vienos, tačiau labiausiai tarp moterų paplitusios vėžio formos – gimdos kaklelio, iš tiesų gali tapti išganinga tūkstančiui šeimų. Juk, pradėję skiepyti jaunas merginas ir moteris, atei-tyje galėsime ne tik užkirsti kelią daugeliui ikivėžinių gimdos kaklelio ir makšties pakitimų, bet ir išsaugoti vis daugiau gyvybių....
Skaityti daugiau