Distimija yra vadinamas ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas (suaugusiesiems - ne trumpiau nei 2 metus, vaikams - vienerius metus). Anksčiau ši liga buvo vadinama depresine neuroze.
Kartais ši depresija yra kaina, kurią moka nenorintys depresijos gydytis žmonės, bandantys “būti stiprūs” ir įveikti ją be vaistų: depresijos epizodas, iš pradžių buvęs sunkus ar vidutinio sunkumo, gali virsti lėtine depresijos forma - distimija. Kitais atvejais ši liga prasideda pamažu, nepastebimai arba pasireiškia po artimųjų netekties ar kitų akivaizdžių stresų, t.y. prasideda kaip gedėjimo reakcija ar adaptacijos sutrikimas.
Distimija sergantys žmonės nesiskundžia bloga nuotaika, liūdesiu, tačiau jie kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, viskas jiems yra sunku, reikia pastangų atlikti kasdienius darbus. Mažai kas ar net niekas nedžiugina, jie jaučiasi prislėgti. Jų mąstymas pesimistinis, jie linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Dažnai būna padidėjęs dirglumas, irzlumas, piktumas (ypač vyrams) arba jaučiamas per didelis kaltės jausmas (dažniau moterims). Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas. Retai tokie žmonės būna linksmi ir nuoširdžiai juokiasi bei noriai bendrauja, dažniau tampa uždari, nekalbūs. Kaip ir sergant depresija, vieniems žmonėms stipriau pasireiškia vieni, kitiems - kiti simptomai. Nors sergantysis ir labai stengiasi valdytis bei neparodyti savo emocijų, tačiau tai ne visiškai pavyksta. Artimieji sergančiuosius distimija dažniausiai apibūdina kaip niūrius, užsidariusius, be humoro jausmo, pesimistiškus ar piktus žmones.
Sergant distimija gali savaime keletą savaičių ar net porą mėnesių būklė pagerėti, bet vis vien ši liga sukelia nuolatinę kančią ir diskomfortą. Distimiją galima palyginti su nuolatiniu nestipriu, tačiau varginančiu skausmu. Sergančiajam prislėgta jo būsena gali atrodyti normali, būdinga jo asmenybei: “Aš visada toks buvau”.
Sergantiesiems distimija, nors ir nedažnai, tačiau pasireiškia mintys, kad neverta gyventi, jie dažniau teigia, kad nebėra džiaugsmo, gyvenimas nesuvokiamas kaip vertybė, gali būti savižudybės grėsmė. Susilpnėja jų savisaugos instinktas, todėl tokiems žmonėms padidėja traumų tikimybė, o kadangi depresinė nuotaika glaudžiai susijusi su imunitetu - dėl susilpnėjusio imuniteto dažniau sergama įvairiomis ligomis. Siekdamas išvengti diskomforto, distimija sergantis žmogus gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais ar vaistais, o tada gali išsivystyti ir kita liga - priklausomybė. Sergantiesiems distimija yra didelė rizika, kad gali išsivystyti sunkios depresijos epizodas. Dėl šios ligos sumažėja pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas, taip pat dėmesys, atmintis ir darbingumas, todėl mažiau pasiekiama karjeroje. Ypač pavojinga, kai liga pasireiškia vaikams ir paaugliams (o taip neretai būna, nes distimija linkusi pasireikšti jauname amžiuje, nors serga ir pagyvenę) - dėl ligos gali nukentėti mokymosi rezultatai ir kiti pasiekimai, o tai jau turės reikšmės visam tolimesniam gyvenimui. Dėl blogo savęs vertinimo jauni žmonės gali likti vieniši arba pasirinkti turintį problemų partnerį, o tada vėlgi yra didelė tikimybė, kad šeimyninis gyvenimas nepasiseks ir bus dar viena psichologinė trauma.
Kaip neprotinga yra kentėti skausmą, jei jį sukėlusią ligą galima išgydyti, taip ir distimiją reikia gydyti nesitikint, kad ji praeis savaime. Rezultatai paprastai džiugina tiek pacientą ir jo artimuosius, tiek gydantį gydytoją, nes ši liga dažniausiai gydoma nesunkiai. Skiriama ir psichoterapija, ir vaistai arba šių metodų derinys.
Kadangi distimija yra lėtinė liga, gydyti reikia ne trumpiau kaip metus, o kartais ir ilgiau. Gydomasis antidepresantų poveikis paprastai pajaučiamas po 2-3, kartais - 4 savaičių, bet vaisto vartojimo dar negalima nutraukti: jei liga sergama keletą ar net dešimt metų, negalima jos išgydyti per mėnesį. Smegenų ląstelėse vartojant vaisto turi įvykti stabilūs pakitimai, kurie neišnyktų ir nutraukus vaisto vartojimą. Taigi ilgalaikiam gydymui svarbu parinkti vaistą, kuris būtų gerai toleruojamas ir nesukeltų sunkesnių nepageidaujamų poveikių. Vienas iš tinkamiausių vaistų distimijai gydyti yra labai selektyvus šiuolaikinis antidepresantas citalopramas (Cipramil). Dažniausiai žmonės jį labai gerai toleruoja: nejaučia jokio slopinamojo ar stimuliuojamojo poveikio. Cipramil reikia vartoti tik vieną kartą per parą, neatsižvelgiant į valgį. Nuo Cipramil nesivysto priklausomybė, bet jo, kaip ir kitų antidepresantų, vartojimo nerekomenduojama nutraukti staiga, neaptarus su gydančiu gydytoju. Šis vaistas gerai derinasi su kitais medikamentais, taip pat nesąveikauja su mažomis alkoholio dozėmis, todėl yra saugus vartoti ilgą laiką. Taip pat Cipramil nesutrikdo įprasto gyvenimo ritmo, žmogus gali dirbti, vairuoti automobilį.
Taigi žmones, varginamus net ir nesunkios depresijos, reikėtų padrąsinti kreiptis pagalbos, kuri tikrai pagerins gyvenimo kokybę.
Sergantiesiems distimija, nors ir nedažnai, tačiau pasireiškia mintys, kad neverta gyventi, jie dažniau teigia, kad nebėra džiaugsmo, gyvenimas nesuvokiamas kaip vertybė, gali būti savižudybės grėsmė. Susilpnėja jų savisaugos instinktas, todėl tokiems žmonėms padidėja traumų tikimybė, o kadangi depresinė nuotaika glaudžiai susijusi su imunitetu - dėl susilpnėjusio imuniteto dažniau sergama įvairiomis ligomis. Siekdamas išvengti diskomforto, distimija sergantis žmogus gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais ar vaistais, o tada gali išsivystyti ir kita liga - priklausomybė. Sergantiesiems distimija yra didelė rizika, kad gali išsivystyti sunkios depresijos epizodas. Dėl šios ligos sumažėja pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas, taip pat dėmesys, atmintis ir darbingumas, todėl mažiau pasiekiama karjeroje. Ypač pavojinga, kai liga pasireiškia vaikams ir paaugliams (o taip neretai būna, nes distimija linkusi pasireikšti jauname amžiuje, nors serga ir pagyvenę) - dėl ligos gali nukentėti mokymosi rezultatai ir kiti pasiekimai, o tai jau turės reikšmės visam tolimesniam gyvenimui. Dėl blogo savęs vertinimo jauni žmonės gali likti vieniši arba pasirinkti turintį problemų partnerį, o tada vėlgi yra didelė tikimybė, kad šeimyninis gyvenimas nepasiseks ir bus dar viena psichologinė trauma.
Kaip neprotinga yra kentėti skausmą, jei jį sukėlusią ligą galima išgydyti, taip ir distimiją reikia gydyti nesitikint, kad ji praeis savaime. Rezultatai paprastai džiugina tiek pacientą ir jo artimuosius, tiek gydantį gydytoją, nes ši liga dažniausiai gydoma nesunkiai. Skiriama ir psichoterapija, ir vaistai arba šių metodų derinys.
Kadangi distimija yra lėtinė liga, gydyti reikia ne trumpiau kaip metus, o kartais ir ilgiau. Gydomasis antidepresantų poveikis paprastai pajaučiamas po 2-3, kartais - 4 savaičių, bet vaisto vartojimo dar negalima nutraukti: jei liga sergama keletą ar net dešimt metų, negalima jos išgydyti per mėnesį. Smegenų ląstelėse vartojant vaisto turi įvykti stabilūs pakitimai, kurie neišnyktų ir nutraukus vaisto vartojimą. Taigi ilgalaikiam gydymui svarbu parinkti vaistą, kuris būtų gerai toleruojamas ir nesukeltų sunkesnių nepageidaujamų poveikių. Vienas iš tinkamiausių vaistų distimijai gydyti yra labai selektyvus šiuolaikinis antidepresantas citalopramas (Cipramil). Dažniausiai žmonės jį labai gerai toleruoja: nejaučia jokio slopinamojo ar stimuliuojamojo poveikio. Cipramil reikia vartoti tik vieną kartą per parą, neatsižvelgiant į valgį. Nuo Cipramil nesivysto priklausomybė, bet jo, kaip ir kitų antidepresantų, vartojimo nerekomenduojama nutraukti staiga, neaptarus su gydančiu gydytoju. Šis vaistas gerai derinasi su kitais medikamentais, taip pat nesąveikauja su mažomis alkoholio dozėmis, todėl yra saugus vartoti ilgą laiką. Taip pat Cipramil nesutrikdo įprasto gyvenimo ritmo, žmogus gali dirbti, vairuoti automobilį.
Taigi žmones, varginamus net ir nesunkios depresijos, reikėtų padrąsinti kreiptis pagalbos, kuri tikrai pagerins gyvenimo kokybę.
Sausis laikomas vienu liūdniausių mėnesių. Po malonaus švenčių maratono tenka grįžti į darbus bei į mokslus, o kitos atostogos, saulė ir šiluma, atrodo, kažkur toli, už kalnų. Nieko tokio, jei slogi nuotaika pasitaiko tik retkarčiais, tačiau jei prislėgta nuotaika užsitęsia – galbūt tai vienas pirmųjų depresijos signalų? ...
Skaityti daugiauMūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauTamsūs rytai, tamsūs vakarai ir apniukusios dienos ne vienam sugadina nuotaiką, o dažnam sukelia sunkiai nuvejamą liūdesį, pasyvumą ir melancholiją. Juk rudens ir žiemos nelaukiama ne tik dėl šaltų orų, bet ir dėl tarsi ore tvyrančio sąstingio, kuris ir lemia minėtus sunkius jausmus, vadinamus sezonine depresija. Lapkričio „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbame apie ją ir tai, kaip nuo jos apsisaugoti....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauDepresija – sunki, varginanti liga, kurios našta dažnai užgriūva ne tik patį sergantįjį, bet ir šeimos narius. Taigi kiekvieną sergantįjį šia klastinga liga reikia vertinti labai dėmesingai ir ypač tuomet, jei depresija serga mama, auginanti mažus vaikučius. Liga moters jėgas dažnai pakerta taip, kad ji negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Negana to, kaip rodo tyrimai, lėtine depresija, nerimo ir kitais sutrikimais sergantys tėvai formuoja neteisingą vaikų požiūrį į sveikatą, taip skatindami „somatizaciją“*. Taip pat tėvų psichikos sveikata, psichologinė būsena yra svarbus veiksnys, nulemiantis, ar vaikas bus vedamas pas gydytoją ir kaip dažnai....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad pogimdyminė depresija prasideda tuoj pat po gimdymo ir trunka tik kelias dienas, tačiau vis daugiau jaunų mamų skundžiasi užsitęsusiu prislėgtumu, irzlumu, nuolatiniu nuovargiu, motyvacijos stoka bei seksualinio potraukio praradimu. Apie pogimdyminės depresijos priežastis, požymius ir gydymą kalbamės su Vilniaus Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologe-psichoterapeute LINA KALINAUSKIENE....
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauKaip ir širdies bei kraujagyslių ligos, depresija tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas. Verta atsiminti, kad depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Taigi kokie yra depresijos diagnostikos kriterijai?...
Skaityti daugiauPavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ....
Skaityti daugiauAtrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija....
Skaityti daugiauDauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauSenėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senų žmonių populiacija didėja. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas? Ar psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje susiję su normaliu senėjimo procesu, ar tai liga? ...
Skaityti daugiauDalis žmonių prisipažįsta, kad jie visiškai nelaukia švenčių, nes jos teikia daugiau nemalonių nei gerų emocijų, be to, vargina ir ...trukdo dirbti. Kartais tokios mintys ima kirbėti nė neprasidėjus šventiniam šurmuliui. Populiariai tokia nuotaika vadinama švenčių depresija. Ar tai tik terminas šventės nelaukimo nuotaikai (nenuotaikai) apibūdinti, o gal – dvasinė liga? Į šį klausimą atsakė Medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė....
Skaityti daugiauDaugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu....
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Ar iš tiesų būtina kentėti, o gal yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti? ...
Skaityti daugiauTuo metu, kai vieni žmonės depresiją vadina „madinga“ liga, o kiti mano, kad tai žmogaus silpnumo požymis, specialistai atranda vis daugiau įrodymų, kurie leidžia depresiją priskirti prie lėtinių, visą gyvenimą trunkančių ligų. Tai iš esmės keičia ir požiūrį į gydymą: jis turi būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais - tęstis ir visą gyvenimą. Priešlaikinis gydymo nutraukimas ar vaisto vartojimas nepakankamomis dozėmis skatina užtrukusių, gydymui atsparių depresijos formų atsiradimą. Tai sutrikdo žmogaus šeimyninius santykius, darbinę ir socialinę veiklą bei padidina savižudybės riziką. Planuojant depresijos, kaip lėtinės ligos, gydymą, svarbu parinkti tokį medikamentą, kurį būtų patogu vartoti ilgą laiką, užkertant kelią atkryčiui. ...
Skaityti daugiaugyvenimo istorija 38 m. amžiaus moteris kreipėsi dėl konfliktų šeimoje. jos...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauDalis žmonių patiria sunkios depresijos epizodus, kai apie prasidėjusią ligą supranta tiek jie patys, tiek aplinkiniai: vargina bloga nuotaika, nerimas, nenoras bendrauti, sumažėjęs darbingumas, mintys, kad neverta gyventi. Tačiau yra ir kitokia depresijos forma, dėl kurios sergantieji pas specialistus dažnai patenka atsitiktinai, nes nelaiko to liga. Tai - distimija....
Skaityti daugiauŠią istoriją aprašyti leido joje dalyvavę asmenys, tikrieji jų vardai neskelbiami....
Skaityti daugiau