reaktyvinis artritas

Reaktyvusis artritas – sąnarių uždegimas, kuris prasideda, praėjus 1 – 4 savaitėms po buvusios infekcijos, tačiau gyvo mikroorganizmo sąnario ertmėje nerandama.Reaktyviojo artrito atsiradimą gali skatinti įvairi infekcija.Jis gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir vidaus organus, akis, odą, gleivines.Reaktyvųjį artritą gali sukelti šlapimo takų, žarnyno, kvėpavimo takų ir kiti mikroorganizmai.Dažnai infekcija, galėjusi lemti artrito atsiradimą, neišaiškinama, vadinamasis idiopatinis reaktyvusis artritas. Liga diagnozuojama remiantis ligos anamneze (tai yra ryšys su buvusia ar esama infekcija) ir klinikiniais požymiais (bendras negalavimas, karščiavimas, sąnarių skaumas, tinimas).Laboratoriniai tyrimai kinta, priklausomai nuo ligos aktyvumo. Atlikti šlapimo, išmatų, nosiaryklės pasėliai ar serologinės rekcijos gali patvirtinti ryšį su infekcija.Tiriant rentgenu, sąnariuose randama ankstyvųjų uždegimo požymių. Elektrogardiografinis tyrimas padeda išaiškinti galimą širdies pažeidimą, ultragrsinis – vidaus organų pažeidimus. Išaiškinus infekcijos židinį, ligonis gydomas antibiotikais.Jei aktyvios infekcijos, kai atsiranda klinikinių artito požymių, organizme jau nerandama, antibiotikų terapija nereikalinga.Sąnarių pažeidimas gydomas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais (naproksenu, ibuprofenu, diklofenaku, meloksikamu) keletą savaičių ar mėnesių, kol yra artrito simptomų.Artritu sergant ilgiau kaip 6 savaites, į sąnario ertmę švirkščiama gliukokortikoidų, (tik įsitikinus, kad nėra infekcinio artrito).Jei yra sisteminio pažeidimo požymių, ypač širdies pažeidmo požymių, skiriami geriamieji gliukokortikodai.Ligai įgavus lėtinį pobūdį, taikomas ilgalaikis gydymas sulfasalazinu ar metotreksatu.Ūmios artrito stadijos metu ligoniui reikalinga ramybė. Tačiau nepatariama sąnarių imobilizuoti.Kai aprimsta pažeistų sąnarių skausmas, nedelsiant pradedama kineziterapija. Dažniausiai per keletą savaičių ligoniai visiškai pasveiksta.Kai kuriems vaikams galimi recidyvai po kartotinės infekcijos ar be jos.Apie 10-15 proc reaktyvus artritas tampa lėtiniu. Negalima tiksliai pasakyti kiek laiko turi būti geriami vaistai.Tai priklauso nuo ligos aktyvumo.Jei gaunamas greitas pagerėjimas nuo nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, tai gydymas dažniausiai ilgai netęsiamas.Jei ligos eiga agresyvi, gydymas tesiams ilgai ir bandomi visi gydymo būdai.Ligos eiga yra skirtinga.kartais artritas labai greitai pereina į remisiją, o kartais jis yra atsparus gydymui ir tesiasi ilgą laiką.Jei artritas progresuoja ir apima vis naujus sąnarius, tai žymiai padidėja komplikacijų galimybė.Ligos pradžioje neįmanoma nuspėti ligos prognozės. Ligos prognozei didelės reikšmės turi : ligos trukmė iki diagnozės nustatymo ir gydymo pradžios; infekcija dėl kurios prasidėjo artritas (blogesnę prognozę ir sunkesnę eigą lemia, kai artritas išsivysto po chlamidinės, jersiniozinės infekcijos); ligos sunkumas iš pradžių; didelis imunoglobulinų G kiekis kraujo plazmoje; bei adekvatus infekcijos ir sąnarių pažeidimo gydymas.