Apsaugokime savo dukras

Jeigu mūsų močiutėms kas būtų pasakęs, kad ateityje bus galima apsisaugoti nuo vėžio, jos, matyt, tik būtų skėstelėjusios rankomis. Vos prieš penkiasdešimt metų tokia žinia prilygo pasakojimams apie stebuklus, šiais laikais toks stebuklas yra realybė. Beje, kiekviena mama gali tokią stebuklingą dovaną suteikti savo dukrai. Kalbame apie skiepus nuo žmogaus papilomos virusų, vadinamų XXI amžiaus žmonijos rykšte. Dalis jų plinta lytiniu būdu, medikai teigia, kad lengviau suskaičiuoti neužsikrėtusius šia infekcija nei užsikrėtusius. Užsikrėsti gali kiekvienas. Moterims tai gali baigtis gimdos kaklelio vėžiu.
 

Į kūną patenka pro mikropažeidimus


ŽPV – tai maži (52-55 nm) apvalkalėlio neturintys DNR virusai. Šiuo metu yra žinoma daugiau kaip 100 jų tipų. Pagal onkogeniškumą ŽPV skirstomi į mažos ir didelės onkogeninės rizikos tipus.
ŽPV gyvavimui ir dauginimuisi naudoja šeimininko odos ir gleivinių ląsteles. Virusai pro mikropažeidimus patenka į epitelio pamatinio sluoksnio ląsteles. Čia jie pradeda daugintis, patenka į paviršinius sluoksnius, pradeda išsiskirti į aplinką.
Apie 70 proc. ŽPV infekcija savaime išnyksta per vienerius metus, 91 proc. – per dvejus. Tai daliai žmonių, kurių organizme virusas pasilieka, laikui bėgant jis įsiterpia į ląstelės genomą, sutrikdo normalų jos vystymąsi.
7 ir 8-ame dešimtmetį buvo intensyviai tyrinėjama ŽPV prigimtis, nustatyta daugybė tipų, aprašyta genomo struktūra, genų aktyvumas, jų vaidmuo vėžinių ligų išsivystyme. Įvairūs tyrimai įrodė, kad didelės onkogeninės rizikos ŽPV yra vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių.
Didelės onkogeninės rizikos ŽPV priklauso 15 tipų, jie siejami su intraepiteliniais pakitimais, didelio laipsnio displazija ir gimdos kaklelio vėžiu. ŽPV, galintys sukelti vėžį, įsiskverbia į ląstelių chromosomas, sužadina nevaldomą ląstelių dauginimąsi, lemiantį didelio laipsnio displaziją ar carcinoma in situ (paviršinį vėžį, neperaugantį į gilesnius audinių sluoksnius).
Mažos onkogeninės rizikos ŽPV priskiriama 11 tipų, dažniausiai sutinkami 6 ir 11 tipai. Į chromosomas jie neįsiskverbia, sukelia gerybinius auglius – karpas.

 

Karpa? TEN? Ne!


Nepelnytai mažai kalbama apie lytinių organų karpas, kurios yra viena iš dažniausių lytiškai plintančių ligų. Jos vadinamos anogenitalinėmis karpomis. Nustatyta, kad mažos onkogeninės rizikos 6 ir 11 ŽPV tipai sukelia daugiau kaip 90 proc. anogenitalinių karpų.
Yra dar viena nemaloni liga, dėl kurios galima kaltinti 6 ir 11 ŽPV tipus. Tai gerklų papilomatozė. Ši liga prasideda 3–5 metų amžiuje, mergaitės ir berniukai serga vienodai dažnai. Liga dažniausiai pasireiškia balso užkimimu, vėliau progresuoja iki afonijos, sunkiais atvejais pasireiškia sunkūs gerklų stenozės (balso klosčių dariniai, trukdantys balso kokybei) simptomai.
Siekiant apsaugoti jaunas mergaites ir merginas nuo šių ligų, įvairių specialybių medikai mamoms siūlo pasidomėti prevencine vakcina nuo ŽPV. Tokia vakcinacija vadinama pirmine profilaktika, nes užkerta kelią ŽPV sukeltoms ligoms.


 

Vakcina apsaugos nuo karpų


Šiuo metu Lietuvoje yra dvi vakcinos – dvivalentė ir keturvalentė.
Keturvalentė vakcina – pirmoji ir vienintelė, veikianti keturis ŽPV tipus bei skirta gimdos kaklelio vėžio, didelio laipsnio gimdos kaklelio displazijos, vidutinių ir ryškių moters išorinių lyties organų displazinių pažeidimų, anogenitalinių karpų, sukeliamų 6, 11, 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų, profilaktikai.
Keturvalentė vakcina pagaminta taip, kad joje nėra gyvų virusų, todėl ji žmogui negali sukelti ligos, o tik paskatina formuotis imuninį atsaką, t.y. atitinkamų antikūnų gamybą. Patekus tikram virusui, organizmas būna pasiruošęs gynybai nuo jo ir greitai neutralizuoja.
Visavertei apsaugai būtinos trys atskiros vakcinos dozės, sušvirkščiamos į raumenis: pirmoji, antroji po dviejų mėnesių, trečioji po pusmečio nuo pirmosios. Visos trys dozės turi būti sušvirkštos per vienerius metus.
Rekomenduojama skiepyti 11–12 m. mergaites (galima nuo 9 m.) ir 13–26 m. merginas ir moteris. Idealu vakcinaciją atlikti prieš lytinio gyvenimo pradžią. Moterys, infekuotos vienu ar daugiau ŽPV tipų, po vakcinacijos įgis apsaugą prieš nuo tų tipų, kuriais jos dar neužsikrėtė.
Tyrimai parodė, kad keturvalentė vakcina merginoms ir moterims, kurios iki vakcinacijos nebuvo infekuotos nė vienu vakcinoje esančiu ŽPV tipu, suteikia šimtaprocentinę apsaugą, trunkančią ne trumpiau kaip penkerius metus nuo ŽPV 6, 11, 16, 18 tipų, sukeliančių gimdos kaklelio vėžį, displazijas, išorinių lyties organų displazijas bei anogenitalines karpas.
• Įvairių tyrėjų duomenimis, tam tikru gyvenimo laikotarpiu ŽPV gali būti užsikrėtę apie 70–80 proc. moterų ir vyrų, dažniausiai iki 30 metų amžiaus.
• Lietuvoje ištyrus 18–50 m. amžiaus seksualiai aktyvias moteris, kurios kreipėsi į ginekologą, ŽPV nustatyta 29,5 proc., o didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipų – ketvirtadaliui moterų.
• Jungtinėse Amerikos Valstijose maždaug pusė infekuotų ŽPV asmenų yra seksualiai aktyvūs žmonės, nuo 15 iki 24 metų amžiaus.
• JAV karpos randamos maždaug 1 proc. jaunų suaugusiųjų.
• Iki 40 proc. atvejų karpos išnyksta spontaniškai, tačiau likusiems reikalingas gydymas, kuris neretai būna skausmingas ir „keblus“.
 

5 klausimai „Maxmeda“ gydytojai ginekologei Žanetai Kasilovskienei


• Ar galima sakyti, kad ŽPV nešiotojai yra vyrai?
Nebūtinai. Nešiotojai gali būti ir vyrai, ir moterys. Vyrams užsikrėsti yra mažesnė tikimybė nei moterims. Užsikrėtęs žmogus nejaučia jokių sveikatos pakitimų ir nežino, kad yra šio viruso nešiotojas. Dažniausiai užsikrečiama lytiškai. Virusas į organizmą patenka pro įvairius genitalijų srities defektus – įtrūkimus, žaizdeles ir pan. Epitelio įtrūkimų gali atsirasti dėl gimdymo, abortų ar kitų intervencijų. Didelė tikimybė užsikrėsti turint analinius santykius.
Mažiau atsparesni yra žmonės, kurių silpnas imunitetas, rūkantys, gaunantys mažai antioksidantų. Užsikrėtimui įtakos turi ankstyvas lytinis gyvenimas, aktyvi partnerių kaita, nesaugūs lytiniai santykiai.
• Kaip pasireiškia ŽPV?
Vyrams, atsižvelgiant į ŽPV tipą, gali atsirasti lytinių karpų, vadinamų kondilomomis, gali būti ir ikivėžinių varpos galvutės pokyčių. Moterims (taip pat atsižvelgiant į viruso tipą bei įtakos turinčius veiksnius) gali būti karpų, ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių bei gimdos kaklelio vėžys.
• Jeigu moteris nuolat gyvena su vyru, kuris turi ŽPV, ar tai reiškia, kad kiekvieno lytinio akto metu virusas atakuoja moters organizmą ir ten vis iš naujo įsitvirtina?
Jei vienas iš partnerių turi ŽPV, tai kitas partneris taip pat gaus tokį pat virusą, tačiau viruso kiekis ir tipas bus tas pats. Pavyzdžiui, užsikrėtę gripu, abu serga, kartu guli vienoje lovoje, tačiau tai nereiškia, kad jie nuolat vis užsikrės vienas nuo kito. Atėjus laikui, organizmas virusą pašalins, jei nebus kitų komplikacijų. Taip yra ir su ŽPV, organizmas gali jį pašalinti. Tačiau, jei jis užsilieka ilgesniam laikui, gali sukelti laikinus ar nebeišnykstamus ląstelių bei audinių pokyčius.
• Ar vertėtų visoms lytiškai aktyvioms moterims išsitirti dėl ŽPV?
Šito daryti neverta, nes tyrimai gana brangūs. Verčiau atlikti onkocitologinį tyrimą – PAP. Jei yra gimdos kaklelio pakitimų, tikslinga atlikti tyrimus dėl ŽPV, o, nustačius tipą, prognozuoti pasveikimo perspektyvas. Retai kada, esant gimdos kaklelio pakitimams, atlikus tyrimus būna randami keli ŽPV tipai, dažniausiai kuris nors vienas. Tad pasiskiepyti bet kokiu atveju verta, nes, net jei ir turite šiuo metu kurį nors ŽPV, skiepo dėka organizmas bus saugomas nuo kitų onkogeninių ŽPV tipų.
• Kalbant apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją, kuo naudingi PAP tyrimai? Kaip dažnai juos rekomenduojate atlikti?
Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos ir patikros programą Lietuvos moterims nemokami PAP tyrimai atliekami kas 3 metus. Tačiau, turint nepastovius lytinius partnerius ar esant gimdos kaklelio pakitimams, tikslinga šį tyrimą atlikti dažniau. Rekomenduočiau kartą per metus.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai