){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Viduriavimas, arba diarėja (lot. diarrhea), – pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos tampa nenormaliai skystos ir (ar) gausios, dažniausiai didėjant ir tuštinimosi dažnumui. Staiga prasidėjęs viduriavimas – organizmo gynybinė reakcija, norint iš jo pašalinti kenksmingas medžiagas. Viduriuoti žmogus gali susirgęs infekcinėmis žarnyno ligomis, patirdamas stresą, baimę, intensyviai rūkantis, vartojantis alkoholį, sergantis alergija.
Stresas – tai fiziologinių, psichologinių ir elgesio apsauginių reakcijų, kurias sukelia išoriniai arba vidiniai veiksniai, vadinami stresoriais, visuma. Susidūrus su iššūkiu ar pavojumi, organizmas išskiria hormonus – kortizolį ir adrenaliną, kurie daro įtaką širdies plakimo dažniui, kraujospūdžiui, medžiagų apykaitos greičiui, taip paruošdami organizmą stresinei situacijai įveikti. Įtampa, baimė, nerimas ir kitos neigiamos emocijos skatina išsiskirti į kraują streso hormoną – adrenaliną, kuris tiesiogiai veikia žarnyną. Stresas padidina virškinamosios sistemos nervų jautrumą, todėl gali atsirasti skausmų. Dėl per greito maisto judėjimo virškinamuoju traktu gali pasireikšti viduriavimas.
Su įvairiais virškinimo sutrikimo simptomais siejami valgymo sutrikimai – persivalgymas, nereguliari mityba, netinkamas jos dažnis ir pan., kai dėl netaisyklingos mitybos sutrikdoma žarnyno veikla.
Depresijos poveikis žarnynui panašus į streso – išsivysto pilvo spazmai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas.
Rūkymas yra vienas iš rizikos veiksnių, kuris skatina aterosklerozės išsivystymą. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimą. Esant žarnyno arterijų aterosklerozei būdingi 20–30 minučių po valgio atsirandantys pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas.
Lengvai apsinuodijus alkoholiu, ne tik kamuoja pagirios, bet ir viduriuojama. Mūsų krašte mėgstama vartoti daug riebių produktų kartu su alkoholiu. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas gali būti sukeltas tiek alkoholio, tiek persivalgymo ir prastos kokybės maisto. Viduriavimas gali prasidėti išgėrus daug kavos, ypač jei žmogus nėra pripratęs jos daug gerti.
Užklupus viduriavimui, patartina išgerti Smecta miltelių suspensijos. Tai būtų pirmoji ir greičiausiai pasiekiama pagalba iki apsilankant pas gydytoją ir išsiaiškinant tikrąją viduriavimo priežastį.
* pirma – vaistas yra gamtinės kilmės, klinikinėje praktikoje vartojamas beveik 30 metų;
* antra – jis pasižymi labai stipriomis absorbuojamosiomis savybėmis (sugeria dujas);
* trečia –veikliosios medžiagos nesirezorbuoja iš virškinamojo trakto (nepatenka į kraują);
* ketvirta – esant virškinamojo trakto gleivinės pažeidimui, kurį gali sukelti tiek ilgalaikis viduriavimas, tiek kitos ligos,
▪ atsinaujinti suardytoms žarnyno taurinėms ląstelėms;
▪ išvengti vandens ir elektrolitų netekimo;
▪ išsaugoti fermentų aktyvumą;
▪ bei išsaugoti žarnyno gleivinės rezorbcines savybes.
Kam vaistas skirtas? -> Vaisto dozavimas
Suaugusiems žmonėms -> Reikia 6 paketėlių per dieną. Jame esantys milteliai suberiami į pusę stiklinės vandens ir gerai išmaišomi.
Kūdikiams ir vaikams jaunesniems kaip 1 metai -> Skiriami 2 paketėliai per parą 3 dienas, po to – 1 paketėlis per parą. Ištirpintą vaistą galima išgerti per kelis kartus. Jį galima sumaišyti su pusiau skystu maistu: koše, tyrele, vaikams skirtais mišinukais, kompotu ir pan.
Vaikams virš 1 metų -> Skiriama 4 paketėliai per parą 3 dienas, po to – 2 paketėliai per parą.
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauSkirtingas žmonių gyvenimo būdas lemia sergamumą skirtingomis ligomis. Vienus kamuoja stresas, kitus depresija, dar kitus – sutrikęs valgymo ritmas ir pan. Ir organizmas reaguoja į žmogaus būseną, veikdamas tam tikrus hormonus ir kartu reguliuodamas žarnyno veiklą. Viduriavimas – virškinamosios sistemos sutrikimas, kurį gali sukelti daugelis priežasčių. Nedrąsūs, jautrūs ir stresui linkę žmonės serga nervinio pobūdžio žarnyno negalavimais, nes žarnynas taip pat jautriai reaguoja į įvairius psichikos dirgiklius, nuotaiką bei gyvenimo būdą....
Skaityti daugiauKas yra viduriavimas – aiškinti nereikia, visi žinome, nes esame patyrę šią itin varginančią ir visada ne laiku užklumpančią būklę. Tačiau daugelis mano, kad artėja žiema, o didesnė tikimybė suviduriuoti būna vasarą. Tai klaidinga nuomonė. Ir žiemą pasigauti viduriavimą sukeliantį virusą visai nesunku, nes jis yra dažnas tokių šaltojo sezono infekcijų, kaip rota ir noravirusų sukeltos, palydovas. Tiesa, dabar į pagalbą sergantiesiems atėjo naujas preparatas, ir tai džiugu: visada gerai, kai yra iš ko rinktis. ...
Skaityti daugiauŠaltojo sezono metu rotavirusinė infekcija pasitaikančiu vis dažniau. Dėl jos pasaulyje per metus miršta apie 800 tūkst. žmonių, iš jų – apie 500 vaikų. 95 proc. pasaulio vaikų, nepaisant rasės, socialinės ar ekonominės padėties, perserga šia liga iki jiems sukanka penkeri. Lietuva šiuo atveju neatsilieka nuo pasaulio, nes kasmet dėl rotavirusinės infekcijos tūkstančiai vaikų gydomi ligoninėse, o dalis jų – netgi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose....
Skaityti daugiauKiekvieną žiemą pastebima tendencija: kai tik ateina šaltieji žiemos mėnesiai, padaugėja rotavirusinių ligų. Šis virusas atkaklus visais metų laikais, tačiau lapkritį–balandį yra jo pikas. Kodėl būtent žiema – niekas negali paaiškinti. Galbūt dėl to, kad šaltuoju metų laiku daugiau būname patalpose, pasitaiko daugiau kontaktų su užkratu. O viduriavimas dėl kitų priežasčių gali užklupti bet kada bet kurį – tiek jauną, tiek vyresnį....
Skaityti daugiauViduriavimu vadinamas tuštinimasis dažniau negu tris kartus per parą skystomis, kartais vandeningomis išmatomis, su gleivių ar kraujo priemaiša. Normaliai žindomi kūdikiai gali tuštintis 5–6 kartus, vyresni vaikai, kurie gauna jau papildomo maisto, – vieną du kartus per dieną....
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku vaikai dažniausiai viduriuoja dėl rotavirusinės infekcijos. Serga vaikai ir suaugusieji, vaikai, ypač iki 3 metų amžiaus, sunkiau nei vyresnieji. Rotavirusais užsikrečiama nuo ligonio arba sveiko infekcijos nešiotojo, per nešvarias rankas, higienos nesuvokimą arba ją ignoruojant. Virusas gali plisti ir per užkrėstą maistą, vandenį, aplinkos daiktus. Liga plinta dar ir dėl to, kad lengvos eigos dėl mažai sutrikusios būklės dažniausiai yra nediagnozuojama. Rotavirusų sukeltu viduriavimu galima susirgti pakartotinai, nes ne visuomet persirgus susiformuoja organizmo atsparumas. Tuomet ligos eiga būna lengvesnė. ...
Skaityti daugiau
