Kartais net suaugusieji mano, jog, jei vaisiai ar daržovės iš pažiūros švarūs, tai jų nebereikia plauti ir galima drąsiai valgyti. Tačiau taip nėra. Mūsų aplinkoje gausu mikroskopinių padarėlių: virusų ir bakterijų, kurie, patekę į žmogaus organizmą, ten pasidaugina. Vėliau šie mikroorganizmai pakenkia daugeliui organizmo sistemų, ir nekaltas patingėjimas nusiplauti rankas ar daržoves gali baigtis net mirtimi.
Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia virusai, salmonelės, E. Coli. Tačiau užterštame maiste gali būti ir kirmėlių kiaušinių, amebų ar kitų parazitų, taip pat plintančių per nešvarias rankas ir maistą.
Kartais nebūtina rankomis kasti žemės, kad susirgtum. Dažnai tiek suaugusieji, tiek vaikai rotavirusu ar kitomis ligomis gali susirgti užsikrėtę nuo prekybos centrų vežimėlių, pinigų ar po kelionės autobusu.
Kai ligos sukėlėjas organizme pasidaugina, prasideda pirmieji apsinuodijimo simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, padažnėjęs pulsas, karščiavimas ir kt.
Ar visada, susirgus vaikui ir jam pradėjus viduriuoti reikia kviesti greitąją ir vežti į ligoninę? Kartais jam galima padėti ir namie, tačiau, norėdami padėti, – nepakenkite! Gydytoja su liūdesiu prisimena, kai buvo atvežta maža mergaitė, ištikta traukulių, apsinuodijusi... vaistais nuo vėmimo.
Žarnyno liga sergantis žmogus užteršia aplinką ir taip padidina riziką susirgti artimiesiems, todėl pirmiausia, kaip ir sergant bet kuria kita liga, svarbu gerai vėdinti kambarį, išplauti grindis ir dažnai keisti patalynę bei rūbus. Ne tik liepkite vaikams, bet ir patys nepamirškite nusiplauti rankų.
Vėmimas – tai apsauginė reakcija, padedanti išsivalyti organizmui nuo mikrobų, toksinų ir nuodų, patekusių į virškinamąjį traktą. Jokiu būdu neslopinkite jo, leiskite vaiko organizmui apsivalyti pačiam.
Kita vertus, jei vaikas vemia, jis netenka daug skysčių, ir tai gali grėsti rimtomis komplikacijomis. Duokite jam nedideliais kiekiais kas dvi tris minutes vėsaus negazuoto mineralinio vandens ar specialaus gastrolito, rehidrono miltelių mišinio, ištirpinamo litre vandens (jų galite įsigyti vaistinėse).
Jei vaikas per tris valandas nenustoja vemti, kvieskite greitąją medicinos pagalbą, nes vėmimas gali būti ir kitų grėsmingų ligų (apendicito, žarnų nepraeinamumo) simptomas.
Jei įtariate, kad vaikas tikrai apsinuodijo maistu, galite patys sukelti vėmimą. Į litrą šilto virinto vandens įdėkite šaukštą druskos. Sugirdykite ir skatinkite vėmimą.
Apsinuodijus maistu labai tinka aktyvintoji anglis, kuri sujungia į žarnyną patekusius toksinus. Ją reikia gerti dideliais kiekiais (1 g anglies/1 kg kūno masės). Medicininė anglis visiškai nekenksminga, todėl galite nebijoti, kad vaikas apsinuodys vaistais.
Tai taip pat apsauginė organizmo reakcija, jokiu būdu jos neslopinkite.
Viduriuojant organizmas netenka daug skysčių, todėl būtina normalizuoti jų kiekį, kaip ir vemiant (nerekomenduojama girdyt arbatos). Jei viduriuojant pykina – gerti mažais gurkšneliais, kas dvi tris minutes.
Savo nuožiūra neduokite vaikui jokių antibiotikų, nes tai tik pablogins būklę. Jei vaikas viduriuoja, jam galima duoti smektos. Šis vaistas ne tik dengia ir apsaugo žarnyno gleivinę, bet ir neutralizuoja bei padeda iš organizmo pašalinti bakterijas ir virusus.
Užsitęsus viduriavimui, rekomenduojami eubiotikai: Bifidumbacterini, Lactobacterini, Linex, atnaujinantys natūralią vaiko žarnyno florą.
Jei jūsų vaikas karščiuoja ir temperatūra neviršija 38,5 °C, nesistenkite jos sumažinti. Organizmas padidėjusia temperatūra stengiasi sukurti kuo nepalankesnes sąlygas virusams ir bakterijoms daugintis ir taip jų atsikrato.
Jei temperatūra nekrinta ilgiau ar grėsmingai kyla, ji mažinama vaistais (nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, analgetikais). Jei vaikas vaistus išvemia, tinka temperatūrą slopinančios žvakutės.
Vaikams pilvą skauda dažnai. Daktarės teigimu, skausmą gali sukelti net ir nenupirktas žaislas, todėl dažnai būna sunku atskirti, ar tai yra tikras skausmas, ar tik įsivaizduojamas. Mamos turėtų susirūpinti, kai vaiką kamuoja stiprus skausmas, jis vemia ir karščiuoja. Skausmui malšinti galima vartoti nošpą, vidurių lašus.
Jei skausmas nepraeina, reikia kuo greičiau kreiptis į medicinos įstaigą, kur vaikui nustatys skausmo priežastį ir parinks tinkamą gydymo būdą.
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauSkirtingas žmonių gyvenimo būdas lemia sergamumą skirtingomis ligomis. Vienus kamuoja stresas, kitus depresija, dar kitus – sutrikęs valgymo ritmas ir pan. Ir organizmas reaguoja į žmogaus būseną, veikdamas tam tikrus hormonus ir kartu reguliuodamas žarnyno veiklą. Viduriavimas – virškinamosios sistemos sutrikimas, kurį gali sukelti daugelis priežasčių. Nedrąsūs, jautrūs ir stresui linkę žmonės serga nervinio pobūdžio žarnyno negalavimais, nes žarnynas taip pat jautriai reaguoja į įvairius psichikos dirgiklius, nuotaiką bei gyvenimo būdą....
Skaityti daugiauKas yra viduriavimas – aiškinti nereikia, visi žinome, nes esame patyrę šią itin varginančią ir visada ne laiku užklumpančią būklę. Tačiau daugelis mano, kad artėja žiema, o didesnė tikimybė suviduriuoti būna vasarą. Tai klaidinga nuomonė. Ir žiemą pasigauti viduriavimą sukeliantį virusą visai nesunku, nes jis yra dažnas tokių šaltojo sezono infekcijų, kaip rota ir noravirusų sukeltos, palydovas. Tiesa, dabar į pagalbą sergantiesiems atėjo naujas preparatas, ir tai džiugu: visada gerai, kai yra iš ko rinktis. ...
Skaityti daugiauŠaltojo sezono metu rotavirusinė infekcija pasitaikančiu vis dažniau. Dėl jos pasaulyje per metus miršta apie 800 tūkst. žmonių, iš jų – apie 500 vaikų. 95 proc. pasaulio vaikų, nepaisant rasės, socialinės ar ekonominės padėties, perserga šia liga iki jiems sukanka penkeri. Lietuva šiuo atveju neatsilieka nuo pasaulio, nes kasmet dėl rotavirusinės infekcijos tūkstančiai vaikų gydomi ligoninėse, o dalis jų – netgi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose....
Skaityti daugiauKiekvieną žiemą pastebima tendencija: kai tik ateina šaltieji žiemos mėnesiai, padaugėja rotavirusinių ligų. Šis virusas atkaklus visais metų laikais, tačiau lapkritį–balandį yra jo pikas. Kodėl būtent žiema – niekas negali paaiškinti. Galbūt dėl to, kad šaltuoju metų laiku daugiau būname patalpose, pasitaiko daugiau kontaktų su užkratu. O viduriavimas dėl kitų priežasčių gali užklupti bet kada bet kurį – tiek jauną, tiek vyresnį....
Skaityti daugiauViduriavimu vadinamas tuštinimasis dažniau negu tris kartus per parą skystomis, kartais vandeningomis išmatomis, su gleivių ar kraujo priemaiša. Normaliai žindomi kūdikiai gali tuštintis 5–6 kartus, vyresni vaikai, kurie gauna jau papildomo maisto, – vieną du kartus per dieną....
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku vaikai dažniausiai viduriuoja dėl rotavirusinės infekcijos. Serga vaikai ir suaugusieji, vaikai, ypač iki 3 metų amžiaus, sunkiau nei vyresnieji. Rotavirusais užsikrečiama nuo ligonio arba sveiko infekcijos nešiotojo, per nešvarias rankas, higienos nesuvokimą arba ją ignoruojant. Virusas gali plisti ir per užkrėstą maistą, vandenį, aplinkos daiktus. Liga plinta dar ir dėl to, kad lengvos eigos dėl mažai sutrikusios būklės dažniausiai yra nediagnozuojama. Rotavirusų sukeltu viduriavimu galima susirgti pakartotinai, nes ne visuomet persirgus susiformuoja organizmo atsparumas. Tuomet ligos eiga būna lengvesnė. ...
Skaityti daugiau