Sloga – tai katarinis (paviršinis) nosies ertmės gleivinės uždegimas. Taigi atrodytų, kad sloga sutrikdo tik nosies funkciją, o viso organizmo nepažeidžia. Bet prisiminkime, kad nosis – tai pagrindinė „kelio juosta“, kuri užtikrina deguonies tiekimą organizmui. Maža to, ji pirmoji susitinka su išorinės aplinkos mikroorganizmais, sklandančiais ore. Dar svarbiau – ji sušildo, sudrėkina orą ir sulaiko iki 90 proc. oro teršalų ir mikrobų.
Sloga – labai dažna liga, ypač infekcinė jos forma. Pastarąją paprastai sukelia virusai, rečiau bakterijos, kartais – grybeliai ar kiti mikroorganizmai.
Infekcijai „įsiveisti“ padeda organizmo peršalimas, ypač greitai sloga prasideda, jeigu kojos sudrėksta, sušąla, arba vėjas perpučia suprakaitavusį. Taigi naujausi technikos pasiekimai – autokondicionieriai – inicijuoja ne tik vaikų, bet neretai ir suaugusių, šiaip sveikų stiprių žmonių nosies gleivinės uždegimą – ūminę slogą.
Organizmo imunitetas, t. y. atsparumas infekcinėms ligoms, taip pat plačiai paplitę alergijos atvejai turi neabejotinos reikšmės slogos pradžiai ir jos eigai.
Pačioje slogos pradžioje jaučiamas dirginimas, panašus į niežėjimą, o, kai patinsta nosies gleivinė – nosį „užgula“, tampa sunku arba visai neįmanoma kvėpuoti. Kiek vėliau prisideda čiaudėjimas ir varvėjimas. Nosies gleivinė pati ginasi nuo „užpuolikų“, ima gaminti daug gleivių, kurios „plauna“ nosies ertmės sieneles ir su „nuplautais kenkėjais“ nuteka per šnerves į išorę. Be to, sergantysis praranda uoslę ir prastai jaučia net maisto skonį.
Sloga ne tik pažeidžia nosies gleivinę, bet ir stipriai veikia visą žmogaus organizmą. Nukenčia bendra savijauta, sumažėja darbingumas, gali skaudėti galvą, parasta akys, kinta nuotaika. Žmogus tampa nervingesnis, sutrinka miegas, nepailsi, tampa sunku įvykdyti sudėtingesnes užduotis. Ligos sukeltas uždegimas tęsiasi gana ilgai ir tik po 7–10 dienų sloga pradeda trauktis.
Neverta vadovautis nevykusia nuostata, kad negydoma sloga baigiasi per 7 dienas, o gydoma – per savaitę. Nenumokite ranka ir negalvokite, jog tai lengvas negalavimas ir savaime praeis. Negydant gali prasidėti ligos komplikacijos – jos yra sunkesnės ir pavojingesnės nei pati liga. Dažniausia tai būna prienosinių ančių (sinusų) uždegimas – sinusitas ar ausies pažeidimas, sutrikdantis klausą. Jeigu infektas (virusai, bakterijos) skvarbus, jis prasiveržia į žemesnius kvėpavimo takus ir sukelia gerklų, trachėjos uždegimą ar net bronchitą. Su sloga gali prasidėti ir rimtos infekcinės ligos, ypač vaikams. O infekcija išryškėja tik tada, kai pasirodo specifinis odos ar gleivinės išbėrimas.
Tikrai verta kreiptis į gydytoją pediatrą, otorinolaringologą. Jis paskirs gydymą, o tada jau ir patys galėsite gydytis, kaip liepta.
Tačiau, jeigu neturite galimybės greitai susisiekti su gydytoju, pradėti galite ir patys. Galima išgerti miltelių nuo peršalimo, slogai veikti skirtų purškalų ar lašų. Visų šių lašų ir purškalų privalumas yra tas, kad jie susilpnina pagrindinį slogos simptomą – nosies užgulimą ir sumažina gleivių sekreciją – varvėjimą. Šie vaistai tikrai pagerina nosies funkciją, palengvina negalavimo eigą. Vaistai susiaurina nosies kraujagyslių spindį, sumažina audinių patinimą, paburkimą, tuo praplečia nosies landos spindį, atveria kelią orui. Galima nosies gleivinę praskalauti specialiu jūros vandeniu. Tai puiki pagalbinė priemonės gydant slogą, nes padeda atstatyti normalų nosies gleivinės drėgnumą, pašalinti sekretą ir palengvina nosie išpūtimą. Taip pat tinka ir norint slogos išvengti.
Dažniau sloga baigiasi be pasekmių. Tačiau, jei sergama sloga daug kartų per metus, reikia galvoti ir pasitarti su gydytoju, ar neverta pagerinti imuninio reaktyvumo, t. y. pasigydyti stiprinamaisiais vaistais.
Pats patikimiausias kelias apsisaugoti yra organizmo grūdinimas. Gal šis teiginys jau kiek nusibodęs, nes medikai dažnai kalba apie organizmo grūdinimą, tačiau geresnio recepto negalima sugalvoti. Vienas iš stipriausių poveikių grūdinant organizmą yra šalto vandens procedūros, kasrytinis apsitrynimas šaltu vandeniu, šaltesnis dušas, judrus gyvenimo būdas, fizinė mankšta, rytinis ir vakarinis pasivaikščiojimas. O žiemą – slidinėjimas, jei įmanoma, ir maudymasis baseine, tai geriausias sveikatos eliksyras.
Sloga – labai dažna liga, ypač infekcinė jos forma. Pastarąją paprastai sukelia virusai, rečiau bakterijos, kartais – grybeliai ar kiti mikroorganizmai.
Infekcijai „įsiveisti“ padeda organizmo peršalimas, ypač greitai sloga prasideda, jeigu kojos sudrėksta, sušąla, arba vėjas perpučia suprakaitavusį. Taigi naujausi technikos pasiekimai – autokondicionieriai – inicijuoja ne tik vaikų, bet neretai ir suaugusių, šiaip sveikų stiprių žmonių nosies gleivinės uždegimą – ūminę slogą.
Organizmo imunitetas, t. y. atsparumas infekcinėms ligoms, taip pat plačiai paplitę alergijos atvejai turi neabejotinos reikšmės slogos pradžiai ir jos eigai.
Pačioje slogos pradžioje jaučiamas dirginimas, panašus į niežėjimą, o, kai patinsta nosies gleivinė – nosį „užgula“, tampa sunku arba visai neįmanoma kvėpuoti. Kiek vėliau prisideda čiaudėjimas ir varvėjimas. Nosies gleivinė pati ginasi nuo „užpuolikų“, ima gaminti daug gleivių, kurios „plauna“ nosies ertmės sieneles ir su „nuplautais kenkėjais“ nuteka per šnerves į išorę. Be to, sergantysis praranda uoslę ir prastai jaučia net maisto skonį.
Sloga ne tik pažeidžia nosies gleivinę, bet ir stipriai veikia visą žmogaus organizmą. Nukenčia bendra savijauta, sumažėja darbingumas, gali skaudėti galvą, parasta akys, kinta nuotaika. Žmogus tampa nervingesnis, sutrinka miegas, nepailsi, tampa sunku įvykdyti sudėtingesnes užduotis. Ligos sukeltas uždegimas tęsiasi gana ilgai ir tik po 7–10 dienų sloga pradeda trauktis.
Neverta vadovautis nevykusia nuostata, kad negydoma sloga baigiasi per 7 dienas, o gydoma – per savaitę. Nenumokite ranka ir negalvokite, jog tai lengvas negalavimas ir savaime praeis. Negydant gali prasidėti ligos komplikacijos – jos yra sunkesnės ir pavojingesnės nei pati liga. Dažniausia tai būna prienosinių ančių (sinusų) uždegimas – sinusitas ar ausies pažeidimas, sutrikdantis klausą. Jeigu infektas (virusai, bakterijos) skvarbus, jis prasiveržia į žemesnius kvėpavimo takus ir sukelia gerklų, trachėjos uždegimą ar net bronchitą. Su sloga gali prasidėti ir rimtos infekcinės ligos, ypač vaikams. O infekcija išryškėja tik tada, kai pasirodo specifinis odos ar gleivinės išbėrimas.
Tikrai verta kreiptis į gydytoją pediatrą, otorinolaringologą. Jis paskirs gydymą, o tada jau ir patys galėsite gydytis, kaip liepta.
Tačiau, jeigu neturite galimybės greitai susisiekti su gydytoju, pradėti galite ir patys. Galima išgerti miltelių nuo peršalimo, slogai veikti skirtų purškalų ar lašų. Visų šių lašų ir purškalų privalumas yra tas, kad jie susilpnina pagrindinį slogos simptomą – nosies užgulimą ir sumažina gleivių sekreciją – varvėjimą. Šie vaistai tikrai pagerina nosies funkciją, palengvina negalavimo eigą. Vaistai susiaurina nosies kraujagyslių spindį, sumažina audinių patinimą, paburkimą, tuo praplečia nosies landos spindį, atveria kelią orui. Galima nosies gleivinę praskalauti specialiu jūros vandeniu. Tai puiki pagalbinė priemonės gydant slogą, nes padeda atstatyti normalų nosies gleivinės drėgnumą, pašalinti sekretą ir palengvina nosie išpūtimą. Taip pat tinka ir norint slogos išvengti.
Dažniau sloga baigiasi be pasekmių. Tačiau, jei sergama sloga daug kartų per metus, reikia galvoti ir pasitarti su gydytoju, ar neverta pagerinti imuninio reaktyvumo, t. y. pasigydyti stiprinamaisiais vaistais.
Pats patikimiausias kelias apsisaugoti yra organizmo grūdinimas. Gal šis teiginys jau kiek nusibodęs, nes medikai dažnai kalba apie organizmo grūdinimą, tačiau geresnio recepto negalima sugalvoti. Vienas iš stipriausių poveikių grūdinant organizmą yra šalto vandens procedūros, kasrytinis apsitrynimas šaltu vandeniu, šaltesnis dušas, judrus gyvenimo būdas, fizinė mankšta, rytinis ir vakarinis pasivaikščiojimas. O žiemą – slidinėjimas, jei įmanoma, ir maudymasis baseine, tai geriausias sveikatos eliksyras.
Vaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauKasdien prausiame veidą, maudomės po dušu ar vonioje, valome burnos ertmę, rūpinamės ausų higiena. Kasdien daugybę kartų plauname rankas. Tačiau ar pagalvojame, kad nosies higiena – tokia pati svarbi? Būtent nosis pirmiausiai susiduria su visais žalingais aplinkos veiksniais. Jautrioje nosies gleivinėje nusėda daug dulkių, nešvarumų, bakterijų, virusų, alergenų, kitokio pobūdžio kietųjų dalelių ir t.t. Tokie besikaupiantys nešvarumai trukdo normalioms nosies funkcijoms. Taigi verta nosies valymą paversti tokia pat svarbia kasdienės rutinos dalimi kaip ir dantų valymą ar maudynes po dušu. ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauSloga gali sukelti daugybę rūpesčių. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau, kai sutrinka kvėpavimas per nosį – juk visai maži kūdikiai dar nemoka kvėpuoti per burną, o kaip žįsti ir gerti iš buteliuko, kai nosis visai užsikimšusi? Varginančios slogos metu sutrinka miegas ir apetitas, pakinta maisto skonis ir uoslė. Be to, sloga dažniausiai netrunka trumpiau nei savaitę – tad šis laikotarpis gali būti sudėtingas visai šeimai. ...
Skaityti daugiauKartais gali atrodyti, kad mažylį užklupo tik nekalta slogytė, tačiau ar kada susimąstėme, kad jam tai gali būti bene didžiausia bėda? Ir kuo vaikas mažesnis, tuo jam sloga gali būti „didesnė“, mat visai maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną. Įsivaizduokite, jei negalėtume kvėpuoti nei per burną, nei laisvai kvėpuoti per nosį – kaip dėl to jaustumėtės? Tad pakalbėkime apie rinitą ir tai, kaip reikėtų jį gydyti. ...
Skaityti daugiauVirusai ir bakterijos labiausiai „mėgsta“ drėgną, žvarbų, darganotą orą. Sloga įvairaus amžiaus asmenis dažniausiai užpuola šaltuoju metų laiku, kai sudėtingesnės oro sąlygos gali pakirsti imuninės sistemos apsaugą, o mityboje trūksta šviežių ir natūralių vitaminų. Ką reikėtų žinoti apie vieną įprasčiausių peršalimo simptomų – slogą? Net jei sloga ir neatrodo „rimta liga“, taip galvoti nereikėtų, nes vieną dieną ji gali tapti ausų uždegimo ar sinusito priežastimi. Šias komplikacijas gydyti kur kas sunkiau, tad rekomenduojama slogą „griebti už ausų“ iš karto, vos tik pajutus, kad ji jau čia. ...
Skaityti daugiauRinosinusitu gali susirgti tiek suaugę, tiek vaikučiai. Neretai tai užsitęsusios ilgiau nei porą savaičių slogos komplikacija. Kas tai yra rinosinusitas ir kaip gydoma natūraliomis priemonėmis? Viena iš viršutinių kvėpavimo takų dalių yra sinusai (dar vadinami prienosiniais ančiais). Sinusų gleivinės uždegimas ir yra rinosinusitas. Dažniausiai jį sukelia kvėpavimo takų infekcijos, kartais – alergenai, kai kurios kitos ligos. Rinosinusito metu gali atsirasti nosies užgulimas, paburkimas, galvos skausmas, karščiavimas, iš nosies skirtis gleivingas pūlingas sekretas (kai sinusito forma katarinė – išskyrų iš nosies gali ir nebūti). Sinusito simptomai prasideda po truputį ir vis progresuoja. Visa tai blogina savijautą, mažina darbingumą....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad rinosinusitas – tai slogos komplikacija. Ar tai tiesa? Kaip dažnai sloga virsta sinusitu? Ką daryti, kad taip nenutiktų? Kaip gydomas rinosinusitas ir kaip kito jo gydymas per pastaruosius metus? Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojas otorinolaringologas dr. Giedrius Gylys....
Skaityti daugiauVienas dažniausių rudens sezono negalavimų, kuris užklumpa netikėtai ir labai išvargina, yra nosies ertmės gleivinės ūminis uždegimas, paprastai vadinamas sloga. Pirmiausia užgula nosį, vargina čiaudulys, galiausiai sloga žliaugia net iki ašarų. Tokia būklė dažniausiai tęsiasi keletą dienų, o, netinkamai gydant, gali užtrukti net kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. ...
Skaityti daugiauĮpusėjus rudeniui ir artėjant žiemai, visi susimąstome, kad reikia stiprinti imunitetą, kadangi šaltuoju metų laiku silpnėja imuninė sistema ir virusai bei bakterijos ima atakuoti mūsų organizmą. Jau dabar turėtume pradėti stiprinti imunitetą, kad išvengtume infekcinių ligų ir jų komplikacijų....
Skaityti daugiauSloga – nemaloni viešnia beveik kiekvieno peršalimo metu. Gaila, bet ne visada išeina ją mandagiai išprašyti. Gydytojo otolaringologo dr. Virgilijaus Sakalausko klausėme, kaip tinkamai tai padaryti. Ar reiktų kviesti kvalifikuotą pagalbą, pačiam tvarkytis, ar pasitikėti laiku, kuris, sakoma, yra geriausias gydytojas? ...
Skaityti daugiauŪmi sloga - viena iš labiausiai paplitusių nosies ertmės ligų. Slogos metu sutrinka nosies kvėpuojamoji, uodžiamoji, filtruojamoji ir kt. funkcijos....
Skaityti daugiauNe tik šaltuoju metų laiku dėl nosies ir gerklės infekcinių ligų tenka prarasti nemažai darbo bei visaverčio poilsio valandų ar net dienų. Plačiau apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos docentu dr. Vyteniu KINDURIU. ...
Skaityti daugiauTurbūt retas išvengia slogos – bent porą kartų per metus tenka sloguoti kiekvienam. Daugelis slogos net nelaiko liga, tik neišvengiamu nemalonumu, kuris bet kuriuo atveju praeina per savaitę - gydant aar ne . Apie tai, kaip yra iš tiesų, pasakoja KMU Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja Irutė Randakevičienė...
Skaityti daugiau