Nejuntamos infekcijos nėra mažiau pavojingos

Rizikos grupės

Šlapimo takų infekcijos neaplenkia nė vienos amžiaus grupės: jomis serga ir vaikai, ir garbingo amžiaus sulaukę žmonės. Tiesa, dėl anatomijos savybių moterys šlapimo takų infekcijomis serga kone tris kartus dažniau negu vyrai. Mat jų šlapimo kanalas trumpesnis ir platesnis, todėl bakterijos lengviau patenka į šlapimo takus, kuriuose ir ima sparčiai daugintis. Beje, šios infekcijos didesnį pavojų kelia praktiškai visų amžiaus grupių moterims. Pvz., jaunos moterys, tik pradėjusios lytinį gyvenimą, arba labiau seksualiai aktyvios, dažnai keičiančios partnerius rizikuoja dažniau susirgti šlapimo takų infekcijomis. Taip pat rizikos grupei priklauso ir vyresnės pomenopauzinio amžiaus moterys, nes jų organizme vyksta hormonų persitvarkymas ir gali vystytis funkciniai šlapimo organų pakitimai.

Nėščiosios – dar viena kategorija moterų, kurias taip pat gana dažnai vargina šios infekcijos. Šlapimo takų infekcijos greičiau plis ir vystysis žmonėms, kurių nusilpęs imunitetas, kurie serga kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, vėžiu, kt., kurie vartoja imunitetą slopinančių vaistų.

Vyrams šlapimo takų infekcijos gali vystytis dėl prostatos ligų, jos išvešėjimo (hiperplazijos). Tokiu atveju padidėjusi prostata gali užspausti šlapimo kanalą, ir šlapimas negali laisvai nutekėti, užsilaiko pūslėje, ir tai lemia bakterijų dauginimąsi. Taip pat šlapimo takų infekcijų rizika didėja bet kokio amžiaus žmonėms, kai jie nesikelia nuo patalo ir naudoja sauskelnes arba šlapinasi per kateterį.

Simptomų gali nebūti

Šlapimo takų infekcija ne visada sukelia simptomus, bet jeigu jų yra, tai dažniausiai būna tokie, kaip nuolatinis stiprus noras šlapintis; deginimo pojūtis šlapinantis; dažnas šlapinimasis po nedaug. Šlapimas taip pat būna pakitęs – drumstas, rausvas (gali būti dėl kraujo šlapime), stipraus kvapo. Moteris gali varginti dubens, o vyrus – tiesiosios žarnos skausmai. Dažniausi tiek suaugusiųjų, tiek vaikų šlapimo organų infekcijų sukėlėjai – žarnyno bakterija Escherichia coli.

Tačiau simptomai priklauso nuo to, kuri šlapimo takų vieta yra pažeista. Jeigu bakterija pasiekė šlapimo pūslę ir išsivystęs cistitas, pagrindinis simptomas būna itin skausmingas šlapinimasis. Jeigu bakterija prasiskverbė iki inkstų ir išsivystė ūminis pielonefritas, gali varginti nugaros skausmas. Pielonefritas kone visada pasireiškia aukšta temperatūra, todėl žmogų gali krėsti drebulys, kankinti pykinimas, vėmimas. Jeigu cistitas nebūna tinkamai gydomas, bakterija gali plisti toliau ir sukelti gimdos gleivinės uždegimą (endometritą), kiaušintakių uždegimą (salpingitą).

Tačiau, anot gydytojos L.Stankevičienės, gana dažnai šlapimo takų infekcijos būna be jokių simptomų – tuomet sergama vadinamąja asimptomine bakteriurija. Tokiais atvejais liga dažnai nustatoma atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atlikus šlapimo tyrimą ir radus jame bakterijų. „Liga pavojinga tuo, kad negydoma gali plisti, sukelti cistitą ar pielonefritą. Be to, tai pavojinga jaunoms planuojančios pastoti moterims. Nes pastojusios sirgdamos asimptomine bakteriurija jos rizikuoja patirti sunkesnes komplikacijas. Todėl itin svarbu šią besimptomę šlapimo takų infekcijos formą nustatyti laiku ir laiku pradėti gydyti“, – pažymi medikė.

Diagnozei nustatyti – šlapimo tyrimas

Šeimos gydytojai ligą nustato apklausę pacientą ir įvertinę šlapimo tyrimo rezultatus. Tiriama, ar šlapime nėra leukocitų, raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir bakterijų. Kitas tyrimas – šlapimo pasėlis. Šio tyrimo metu laboratorijoje auginamos bakterijos. Kad tyrimas būtų tikslus, būtina šlapimo mėginį imti iš vidurinės šlapimo porcijos. Šis tyrimas padeda išsiaiškinti, kokios bakterijos sukėlė šlapimo takų infekciją, ir pagal tai parinkti tinkamiausią gydymą vaistais.

„Visiems, priklausantiems rizikos grupei sirgti šlapimo takų infekcijomis, t.y. nėščiosioms, planuojančioms pastoti, taip pat vyresniems žmonėms rekomenduojame atlikti šlapimo pasėlio tyrimą. Tokiu atveju galime anksti nustatyti asimptominę ligos formą“, – aiškina L.Stankevičienė.

Jeigu šlapimo takų infekcijos kartojasi dažnai, tokį pacientą šeimos gydytojai siunčia konsultuotis pas kitus specialistus – urologą, nefrologą, ginekologą, kad būtų atliktas išsamus ištyrimas ir nustatytos šių dažnų infekcijų priežastys.

Gamtos dovanos – infekcijų gydymo pagalbininkės

Sergantiesiems šlapimo takų infekcijomis, jų profilaktikos tikslais, taip pat nėščiosioms patariama vartoti vertingąsias spanguoles, kurias galima valgyti žalias, trintas su medumi ir kt. „Moterys, kurias vargina šios bėdos, dažnai užsišaldo šių uogų ir valgo nuolat, net ir žiemą“, – profilaktikos priemones mini gydytoja.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad yra ir gausybė kitų mūsų žemėje augančių vaistinių galų, kurie yra labai naudingi šlapimo takams. Vaistinių augalų arbatos leidžia praskalauti šlapimo takus, naikinti bakterijas, slopinti uždegimą, skatinti šlapimo išsiskyrimą, atpalaiduoti šlapimo takų ir pūslės lygiųjų raumenų spazmus.

Antibakteriniu ir uždegimo slopinamuoju poveikiu pasižymi meškauogės ir bruknės. Tačiau meškauoges rekomenduojama vartoti ne ilgiau nei 1 savaitę (4–5 kartus per metus), o bruknes – 3 savaites, kadangi lapuose esantis didelis rauginių medžiagų kiekis dirgina skrandžio gleivinę. Bruknės mažiau dirgina skrandį, pasižymi silpnesniu poveikiu ir dėl švelnesnio skonio ypač mėgstamos vartoti ligos pradžioje ir pabaigoje.

Šlapimo išsiskyrimui skatinti, šlapimtakiams praplauti tinka rykštenių žolė, kadagių uogos ir beržų lapai. Rykštenė taip pat pasižymi uždegimo slopinamuoju, šlapimo takų ir pūslės lygiųjų raumenų atpalaiduojamuoju poveikiu, tinka esant dirgliai šlapimo pūslei. Kadagiai ypač tinka vartoti esant ir virškinimo sutrikimams: rauguliui, rėmeniui, pilnumo jausmui ar pilvo pūtimui. Beržai vartojami sergant  reumatinėmis ligomis, podagra.

Vis dėlto šiandien, gyvenant aktyvų gyvenimą ir nuolat visur skubant, jau galima rinktis specialistų sukurtus, subalansuotus, švelnius, bet veiksmingus vaistinių augalų mišinius šlapimo takams. Tik reikėtų nepamiršti, kad tokia arbata turi būti ruošiama tik šviežiai ir paruošus geriama nedelsiant.

Profilaktika

Išvengti šlapimo takų infekcijų padės ir paprasčiausios higienos priemonės. Nuo mažens mergaitės turėtų būti mokomos taisyklingų higienos įpročių – pasituštinusios šluostytis ne makšties link, o, priešingai – į išangės pusę. Būtina ir tinkama genitalijų priežiūra – praustis ryte ir vakare.

Jaunoms seksualiai aktyvioms moterims rekomenduojama apsiprausti po kiekvienų lytinių santykių. Taip mechaniškai galima atsikratyti nepageidaujamų bakterijų, kurių kiekvienas mūsų turi savą rinkinį. Todėl, dažnai keisdamos lytinius partnerius, daugiau gauname įvairiausių bakterijų ir labiau rizikuojame susirgti.

Vyresnio amžiaus (po menopauzės) moterims, kai reikia sumažinti makšties pH (padidinti rūgštingumą), nes didesnis rūgštingumas skatina bakterijų dauginimąsi, rekomenduojama naudoti specialius kremus, intymios higienos prausiklius.

Taip pat, jeigu nesergama širdies ligomis, gydytojai rekomenduoja gerti daugiau skysčių – taip negerosios bakterijos bus paprasčiausiai išplaunamos iš organizmo.

Taigi nors šlapimo takų infekcijos moteris vargina dažniau nei vyrus, sau padėti galima – reikia laikytis higienos taisyklių, stebėti savo kūną ir laiku kreiptis į gydytojus.