Medicininės indikacijos nėštumui nutraukti

Europoje šiuo metu nėštumo nutraukti (abortas) negalima Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Lietuvoje abortai atliekami iki 12 nėštumo savaitės moters pageidavimu, nuo 12 savaitės – pagal medicinines indikacijas. Lietuvoje kasmet apie dešimt iš tūkstančio vaisingo amžiaus (15–49 metų) moterų ryžtasi nutraukti nėštumą. Medicininių indikacijų nutraukti nėštumą klausimais konsultuoja gydytojas ginekologas med. dr. Genadijus Kravčenka.
 

Kokia šiuo metu Lietuvoje galioja nėštumo nutraukimo tvarka?


Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, priimtu 1994 metų sausio 28 dieną.
Lietuvoje abortai atliekami iki 12 nėštumo savaitės – moters pageidavimu, nuo 12 savaitės – pagal medicinines indikacijas, t.y. jei tai būtina dėl moters sveikatos. Iki 12 nėštumo savaitės abortui moteris gali ryžtis, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų, – tai moters apsisprendimo reikalas. Po 12 nėštumo savaitės moters pageidavimu abortas neatliekamas, išskyrus, jei tam yra medicininių indikacijų.
Nėštumo nutraukimo klausimus, kai nėštumas kontraindikuotinas, sprendžia gydytojų komisija. Ji įvertina ir indikacijas nutraukti nėštumą.
Gydytojų komisijos veikia Vilniaus universitetinėje moterų klinikoje, Kauno medicinos universiteto Akušerijos-ginekologijos klinikoje, Klaipėdos miesto ligoninėje, Šiaulių ir Panevėžio respublikinėse ligoninėse. Su gydytojų komisijos sprendimu moteris supažindinama pasirašytinai.
Diagnozavus nesuderinamą su gyvybe vaisiaus apsigimimą, nėštumas gali būti nutraukiamas, tik išaiškinus moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) galimas priešlaikinio nėštumo nutraukimo pasekmes motinos sveikatai. Visais atvejais nėštumui nutraukti būtinas moters (pageidautinas ir sutuoktinio) sutikimas. Svarbu pažymėti, kad moters žodis yra paskutinis.


 

Ligos ar būsenos, kurios gali būti grėsmingos moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai


• Infekcinės ir parazitinės ligos (raudonukė, toksoplazmozė, citomegalo virusinė infekcija, ŽIV, AIDS).
• Augliai (visų lokalizacijų piktybiniai augliai).
• Endokrininės ligos (tireotoksikozė, abiejų sutuoktinių cukrinis diabetas ir kt.).
• Kraujo ir kraujodaros organų ligos (pvz., įvairios kraujavimą sukeliančios būklės).
• Psichikos sutrikimai (šizofrenija, lėtinis alkoholizmas, toksikomanija, narkomanija).
• Jutimo organų ir nervų sistemos ligos (išsėtinė sklerozė, įgimta glaukoma ir kt.)
• Kraujotakos sistemos ligos (reumatas, širdies ritmo sutrikimai, širdies ydos).
• Kvėpavimo organų ligos (bronchinė astma ir kt.)
• Virškinamosios sistemos ligos (komplikuota skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, pilvo sienos išvarža ir kt.)
• Urogenitalinės sistemos ligos (ūminis progresuojantis inksto kamuolėlių uždegimas (glomerulonefritas), sunkus ūminis inkstų nepakankamumas).
• Nėštumo periodo komplikacijos (nesiliaujantis nėščiųjų vėmimas, nepagydomas ligoninėje, ir kt.)
• Odos ir poodinės ląstelienos ligos (paprastoji pūslinė).
• Kaulų ir raumenų sistemos bei jungiamojo audinio ligos, pvz., reumatoidinis artritas).
• Įgimtos anomalijos (anksčiau gimusiam vaikui buvo chromosominių anomalijų).
• Paveldimos ligos (pvz., hemofilija ir kt.).
• Fiziologinės būsenos (13 m. ir jaunesnės arba 49 m. ir vyresnės gimdyvės).
Įdomu, kad literatūroje nurodyta, jog anksčiau moteriai atliktas nėštumo nutraukimas nepadidina savaiminio aborto, ektopinio nėštumo (nėštumo komplikacija, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina ne gimdos sienelėje, bet kurioje nors kitoje vietoje, dažniausiai kiaušintakyje), priešlaikinio gimdymo ar mažo naujagimio svorio gimimo rizikos.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai