Vidurių užkietėjimas nėščiosioms dažniausiai būna dėl funkcinių sutrikimų, nulemtų nėštumo fiziologijos : hormoninių veiksnių (lytinis hormonas progesteronas, kurio koncentracija nėštumo metu palaipsniui didėja, atpalaiduoja žarnų raumenis, lėtina žarnų turinio slinkimą), didėjanti gimda spaudžia žarnas, sunkina turinio pasišalinimą, ypač nėštumo pabaigoje. Be to, nėštumo metu storojoje žarnoje sumažėja vandens kiekis, nes vanduo maksimaliai absorbuojamas į kraujo apytaką motinos ir vaisiaus reikmėms. Taip pat, vidurių užkietėjimą provokuoja geležies preparatai, kai kurie vaistai nuo skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, antacidiniai vaistai, kalcio preparatai ir kt. Pažymėtina, kad vidurių užkietėjimą gali sukelti ir psichologiniai veiksniai : nerimas, baimė, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba. Viso to pasekoje užsitęsus vidurių užkietėjimui, didėja spaudimas mažajame dubenyje, ypač tuštinimosi stangų metu, plečiasi hemoroidiniai mazgai išeinamosios angos ir tiesiosios žarnos srityje, gali atsirasti išeinamosios angos įplėšų, fizūrų, todėl gali atsirasti kraujavimas iš išangės. Vidurių užkietėjimas pradedamas gydyti koreguojant dietą, kurioje turėtų būti pakankamas kiekis vandens (1,5–2 litrus per dieną), augalinės ląstelienos (daržovių, vaisių, grūdinių produktų). Taip pat svarbu ir fizinis aktyvumas, nes stimuliuoja žarnyno veiklą. Nėščiųjų vidurių užkietėjimui gydyti skiriami išmatų turinį modifikuojantys preparatai, turintys augalinės ląstelienos bei osmosiniai, sulaikantys vandenį žarnų spindyje, išmatas minkštinamieji preparatai. Saugi ir efektyvi priemonė – mikroklizmutės, veikiančios vietiškai ir nesukeliančios pavojaus vaisiui.