Remiantis arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis, pirmą kartą diagnozavus arterinę hipertenziją turėtų būti vertinamas ne tik pats arterinio kraujo spaudimo padidėjimo rodiklis, bet ir nustatomi arterinės hipertenzijos komplikacijų rizikos veiksniai (tam turėtų būti atlikti laboratoriniai tyrimai : bendras kraujo, šlapimo tyrimai, elektrokardiograma, cholesterolio kiekis, gliukozės kiekis kraujyje); prieš parenkant gydymą turėtų būti atliktas sergančiojo rizikos grupės nustatymas, pagal kurią sprendžiama, kokiose ribose turėtų būti palaikomas arterinio kraujo spaudimo rodiklis. Suprantama, kad pirmą kartą nustačius tokį arterinį kraujo spaudimą, sunku ir nereikėtų greitai stengtis jo sunorinti iki tikslinio, tačiau gydymo eigoje vaistai turėtų būti parinkti tokie, kad kraujospūdis būtų nedidesnis negu 140/90mmHg. Gydymas dviejų ar trijų priešhipertenzinių vaistų deriniais parenkamas individualiai.Prireikus daugiau negu trijų vaistų nuo arterinės hipertenzijos, šeimos gydytojas turėtų siusti sergantįjį specialisto-kardiologo konsultacijai.