Sveiki, į jus kreipiuosi antrą kartą. Pirmą kartą jūs man pasakėte, kad sergu obesisiniu kompulsiniu sutrikimu. Aš apie šią ligą pasiskaičiau internete ir supratau, kad tikrai tuom sergu. Tačiau neradau kelių požymių apie šią ligą. Manę dažniausiai kamuoja įkyrios mintys, aš visada suvokiu, kad tai tik įkyrios mintys, tačiau vistiek kankinuosi, vis mąstau ką pagalvojau, ar pasakiau, būdavo ir taip, kad atliekant kažkokį veiksmą, man į galvą ateina kažkokios tai ne itin geros mintys, dažniausiai apie mirtį, ar nelaimingus atsitikimus ir aš tada susinervinu ir man vis noris tą veiksmą pakartoti, tačiau stengiantis galvoti apie kažką kitą, nes man atrodydavo, kad jeigu to nepadarysiu, kažkam bus blogai, nors ir suvokiu, kad tai neįmanoma, tačiau vistiek nervindavausi. Taip pat man būna taip su mintimis, kad į galvą lenda visokios negražios, baisios mintys ir aš jų bijau, nervinuosi, arba kažką pagalvoju ir po to mąstau, ar tikrai teisingai pagalvojau, taip ir su kalbėjimu, kad kai ką nors pasakau, kartais susinervinu, nes prisigalvoju nesąmonių, kad kažką ne taip pasakiau ką norėjau, kad kažką blogo pasakiau, ar netinkamo ir noris pasakyti antrą kartą, nors ir suvokiu, kad pasakiau tai ką norėjau. Būna ir taip, kad prisigalvoju nesąmonių, tarkime noriu atlikti kažkokį tai veiksmą, tačiau būnu prisigalvojusi nesąmonių, kad negaliu atlikti to veiksmo, nes kažkam bus blogai nuo to, nors tai visiškai nelogiška. Kai rašiau jums pirmą kartą, tada jaučiausi labai blogai, tačiau laikui bėgant man pradėjo gerėti, dabar stengiuosi savę kontroliuoti ir nekartoti įkyrių veiksmų. Kartais jaučiu diskomfortą dėl to, bet po kiek laiko praeina ir pasimiršta tos įkyrios mintys. Norėčiau paklausti, ar galima pasveikti šia liga kontroliuojant savę ? Ar reikia taikyti kažkokius gydymo metodus ?
Sveiki, Auste,
Nors ir pagerėjo nuo pačios blogiausios būklės, vis vien patarčiau kreiptis į gydytoją. Norint patikslinti diagnozę, dažnai tenka atlikti psichologinius tyrimus. Jus ištyręs gydytojas tiksliau galės pasakyti, ar ši liga praeis savaime, ar užteks kognityvinės elgesio terapijos, ar tikslingas medikamentinis gydymas. Pirmą kartą atsakydama į Jūsų klausimą tik norėjau nuraminti, kad nebijotumėte šios ligos. Kaip matote, tikrai nieko baisaus neatsitiko.Tačiau įkyrumai paprastai atitolina žmogų nuo jo įprastinės veiklos ir aplinkinių žmonių, riboja jo darbingumą ir adaptaciją. Paklauskite pačių artimiausių žmonių, ar Jūs jiems neatrodote pasikeitusi, užsidariusi, mažiau bendraujanti, mažiau besidominti kitais? Jei taip būtų, tikrai nedelskite kreiptis pagalbos.
Sėkmės Jums.
Pagarbiai,
Zita Alseikienė
){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
