Sveiki,
Tik Jūs pati geriau žinote visas aplinkybes ir galite atsakingai apsispręsti, skirtis su vyru ar ne. Gyvenant su sergančiu šizofrenija ar šizoafektiniu sutrikimu reikia daug pasiaukojimo ir kantrybės, bet dažnai tai yra vienintelis būdas sergančiajam bent kiek adaptuotis visuomenėje. Jei ligonis vartoja vaistus ir nevartoja alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų, su amžiumi liga paprastai rimsta. Nenorintiems vartoti vaistų šiuolaikinė gera alternatyva yra injekuojamieji (kas 2 - 4 savaitės) prailginto veikimo preparatai. Tačiau suprantu, kad kai kuriais atvejais gyventi kartu ir auginti vaiką gali būti labai pavojinga dėl smurto rizikos. Pasitarkite šiuo klausimu su vyrą gydančiu psichiatru.
Tikėtina, kad žinia apie skyrybas gali stipriai paveikti sergančiojo nuotaiką, net iki minčių apie savižudybę. Geriau atsiskirti pamažu, pvz., išeiti pradžioje laikinai gyventi kitur, dar nekalbant apie galutines skyrybas.
Tikimybė, kad vaikas paveldės ligą, yra maža. Vienam iš tėvų sergant šizofrenija, rizika susirgti vaikui yra 6 - 16 proc. (sergančių bendroje populiacijoje yra 1 proc.). Net monozigotiniai (turintys tuos pačius genų rinkinius) dvyniai 50 proc. atvejų serga tik vienas. Reiškia, labai didelę reikšmę turi aplinka, vengti kiek įmanoma didelių stresų, Jūsų kaip mamos nervų sistemos būklė, ir labai naudinga šiuo atveju yra psichologinė pagalba.
Sėkmės Jums.
Pagarbiai,
Zita Alseikienė