){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sveiki,
Romuvos klinikos vaikų psichologė Jurga Raudienė (registratūros tel. 8 37 202048, 8 644 22448) labai išsamiai ir gražiai atsako į šį klausimą:
Laba diena,
Vienareikšmiškai atsakyti į Jūsų klausimą, nežinant papildomų detalių, sunku. Jūsų minimas elgesys būdingas jaunesniems vaikams – kūdikystėje krūties, čiulptuko, piršto ar patalynės čiulpimas padeda nusiraminti, daiktų dėjimas į burną smalsų mažylį supažindina su aplinka. Labai retais atvejais amžiaus neatitinkantis elgesys gali būti susijęs su sutrikusia raida. Tačiau jei savo vystymusi Jūsų mergytė neatsilieka nuo bendraamžių, greičiausiai tai tiesiog iš ankstyvosios vaikystės atsineštas įprotis (arba būdas nusiraminti patiriant įtampą, todėl svarbu stebėti, kokiose situacijose ji linkusi dažniau kažką dėti į burną). Gana daug vaikų turi įprotį patys to nepastebėdami čiulpti pirštą ar po ranka esantį daiktą, kai būna sukaupę dėmesį kur nors kitur (pvz., žiūri televizorių). Neretai toks elgesys „prisimenamas“ jei aplinkoje atsiranda mažesnių vaikų.
Nors šis įprotis iš tiesų gali būti išaugamas, tam, kad išvengtumėte ir kito galimo varianto – jo įsitvirtinimo šiek tiek pakeičiant formą (pvz., imant kramtyti nagus), siūlyčiau pamėginti padėti dukrytei jo atsikratyti. Svarbu vengti barimo ar kritikos, nes papildoma įtampa dar labiau skatina grįžti prie „išbandytų“ nusiraminimo būdų. Kai matote, kad mergaitė kažką įsidėjo į burną, švelniai jai priminkite apie tai ir paprašykite išsiimti. Būtinai pastebėkite ir pagirkite, kai matote, jog burnytėje nieko nėra. Paieškokite būdų užimti rankas. Pvz., rašote, jog žiūrėdama animacinį filmuką dukrelė linkusi ką nors čiulpti, - pasiūlykite kartu žiūrėti filmuko pasiimti mėgstamą žaisliuką ir abiem rankomis jį laikyti pasodintą ant kelių. Pakalbinkite – vienu metu ir kalbėti, ir laikyti daiktą burnoje greičiausiai nepavyks. Taip pat galite išbandyti ir su apdovanojimais susijusią sistemą: pirmiausiai su mergaite pakalbėkite apie tai, kad norite padėti jai atsisakyti mažesniems vaikams būdingo įpročio. Tada Jūsų sutartu būdu pažymėkite tuos kartus, kai jai pavyksta save kontroliuoti (paskatinkite ir tais atvejais, kai matote, kad mergaitė kažką įsideda į burną, bet prisiminusi susitarimą išsiima pati, be papildomo priminimo). Galite klijuoti lipdukus ant kalendoriaus ar į specialią užrašų knygutę, piešti sutartus ženkliukus ar pan. Aptarkite, kokį „prizą“ iš Jūsų mergaitė galės gauti už surinktus lipdukus. Iš pradžių nustatykite nedidelį paskatinimui gauti reikalingų lipdukų skaičių, nes tokio amžiaus vaikams ilgai laukti atlygio per sunku.
Tiek įpročiui susiformuoti, tiek jam „užgesti“ reikia gana daug laiko. Todėl labai svarbus Jūsų nuoseklumas ir kantrybė. Jei per pusę metų nepavyks išspręsti šios problemos (arba jei turite daugiau priežasčių nerimauti dėl dukrelės raidos), rekomenduočiau kreiptis konsultacijos į specialistą.
Sėkmės Jums.
