Sveiki, Giedre,
Kaip reaguoja vaisius į motinos emocijas, to mes užtikrintai nežinome. Nereikėtų pervertinti teorijos, kad vaisius viską jaučia ir persiima tomis emocijomis, kurias jaučia jo mama. Daugybė psichiškai sveikų ir stabilių žmonių gimė per karą, pokaryje, tremtyje, jai jų mamos tikrai jautėsi siaubingai. Be to, naujagimiai mamai verkiant gali sau ramiai šalia miegoti, o mamai esant linksmai - verkti dėl savų priežasčių. Jūs neapsaugosite vaiko nuo visų pavojų, kad ir kaip jį mylite. Ir nebūsite ideali mama, kad ir kaip dėl to bebūtų liūdna. Užteks, kad būsite pakankamai gera mama, mylėsite vaiką tokį, koks jis yra, o nenorėsite iš jo savo susikurto idealo. Žmonėms, linkusiems į įkyrumus, dažnai kartu būna perfekcionizmas, kada labai daug reikalaujama iš savęs, o vėliau - ir iš savo vaikų.
Nebijokite psichoterapijos metu kylančių emocijų, tiek malonių, tiek skausmingų. Tikrai nebus geriau, jei jos bus užslėptos giliai viduje.
Ir dar - iš tų keliolikos moterų, kurias teko prižiūrėti nėštumo metu, visų vaikučiai gimė sveiki ir ramūs, nors jos pačios nėštumo metu jautėsi psichologiškai blogai, o kai kurios net vartojo psichotropinius vaistus.
Sėkmės. Pagarbiai, Z.Alseikienė