Vis saves klausiu ar man Depresija?Pacioje paauglysteje bandziau nusizudyti,megdavau prisigerti ,save zaloti,budavau labai jautri,pesimistiska ir vis galvodavau,kaip noriu mirti,kad daugiau nebeistversiu ir ar kada nors tai praeis...Praeidavo,bet po laiko vel liudesys,neviltis.Kai pradejau studijuoti,jauciuosi zymiai geriau,pati stebejausi,kad man praejo visi priepuoliai,bet,klydau.Jie nebetokie zymus kaip anksciau,bet ta liudesio nuotaika,kai nieko nebenori lb apniaukia visas mintis.Man tiesiog keista,atrodo turiu draugu,esu apsupta zmoniu,sulaukiu demesio ir finansiskai nera blogai.Gyvenime,prie zmoniuv,visada bunu linksma ir man pikta,kai kiti pasako: ,,Tu tikriausiai niekada neliudi.’’O kad jie zinotu,kaip as liudziu,tiesiog nemegstu blogos nuotaikos viesinti ir ja uzkresti kitus.Daznai galvoju kaip noreciau pasikalbeti su psichologu,nes zinau,kad turiu daug kompleksu ir seimos problemu,kurios man neleidzia ramiai gyventi ir gerai jaustis.Ka jus pasakytumete?
Jūsų žodžiai “o, kad jie žinotų kaip aš liūdžiu” labai daug pasako. Kas nutiks, jeigu Jūsų draugai sužinos, kaip jūs jaučiatės? Kai esate blogos nuotaikos, yra netgi rekomenduojama pasakyti kitiems, nurodant priežastį, kad žmonės, su kuriais tuo metu bendraujate, neprisiimtų to asmeniškai. Pavyzdžiui, jeigu Jūs sumokėjote baudą už neleistinoje vietoje pastatytą automobilį, pasakykite draugams, kaip dėl to jaučiatės (nurodydama tuometinės nuotaikos priežastį) ir tikrai turėsite didelę “palaikymo komandą”. Kai ” viduje” pykstate, o “išorėje” šypsotės, neduoda nieko gero nei Jums, nei Jūsų draugams. Jeigu norite pasikalbėti su psichologu, žinoma taip ir padarykite. Konsultuotis galite poliklinikoje, kuriai priklausote pagal gyvenamą vietą, arba kreiptis pas privatų psichologą.
){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
