Anemija

Anemija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų. Pagrindinės anemijos priežastys yra dvi: pagreitėjęs cirkuliuojančių eritrocitų irimas (vadinamas hemolize) arba jų netekimas (dėl lėtinio kraujavimo), kita – nepakankama eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose. Anemiją gali sukelti ir kitos ligos: lėtinės infekcijos, progresuojantis inkstų nepakankamumas sergant vėžiu, kepenų ar skydliaukės ligomis. Pagrindiniai anemijos simptomai yra šie: odos ir gleivinių blyškumas, silpnumas, dusulys ir padažnėjęs pulsas fizinio krūvio metu, tiriant kraują nustatomas sumažėjęs hemoglobino kiekis (norma vyrams – ne mažiau nei 135 g/l, moterims – 120 g/l). Dažniausiai pasitaikanti yra geležies stokos anemija. Ją gali sukelti: geležies stoka dėl lėtinio nukraujavimo, sutrikęs geležies pasisavinimas iš virškinamojo trakto, nepakankama ar nekokybiška mityba (badavimas, vegetariška mityba), didelis geležies suvartojimas nėštumo ar žindymo metu, greitai augant. Dažniausia šio tipo suaugusiųjų anemijos priežastis – lėtinis kraujavimas: moterims iš lytinių organų, vyrams – iš virškinamojo trakto (opa, vėžys). Jei kasdien per parą netenkama 2-4 ml kraujo, pradeda mažėti organizmo geležies rezervai. Dauguma moterų mano, kad per mėnesines netekti 50-200 ml kraujo yra normalu. Tuo tarpu organizmui tai didelis skirtumas, ir ginekologo išvada, kad lytinių organų funkcija nesutrikusi, dar nereiškia, kad cikliniai kraujavimai negali būti anemijos priežastis. Geležies pasisavinimas sutrinka sergant plonosios žarnos ligomis, pašalinus dalį žarnos. Nepaisant geros geležies rezorbcijos iš žarnyno, anemija gali atsirasti ir dėl įvairių sutrikimų geležies apykaitos grandinėje. Tikslią anemijos priežastį galima išsiaiškinti tik nuosekliai atlikus reikalingus tyrimus, kuriuos turėtų skirti gydantis specialistas.