Vitiligo

Vitiligo liga, pasireiškianti šviesesnių odos dėmių atsiradimu dėl pigmentacijos (melanino stokos atskirose vietose) sutrikimų. Gali būti pažeista bet kuri kūno vieta. Šia liga serga vidutiniškai 1-2 žmonės iš 100, penktadaliui sergančiųjų pastebimas šeimyninis ligos pobūdis. Vitiligo pasireiškia išnykus odos melanocitams iš atskirų odos plotų. Yra daug teorijų, aiškinančių ligos priežastis (neurogeninės, imunogeninės, genetinės), tačiau galutinai nėra aišku, kodėl tai vyksta. Užsienio literatūroje nurodoma, kad kartais geriausia – visai negydyti vitiligo. Kadangi baltos dėmės neturi pigmento, šių sričių oda neapsaugota nuo saulės UV spindulių poveikio. Todėl pavasarį ir vasarą jas rekomenduojama patepti kremais su UV filtrais. Kosmetiniams defektams sumažinti naudojamos kremai pudros ar medžiagos, tokios kaip dihidroksiacetonas, sukeliančios pseudoįdegimą (oda paruduoja be saulės spindulių). Kartais naudojami kortikosteroidų tepalai, tačiau dėl galimo jų nepageidaujamo poveikio tokio naudojimo tikslingumas abejotinas. Yra dar keli daugiau kosmetinio pobūdžio gydymo būdai (pvz., PUVA), bet jų efektyvumas nėra didelis, palyginti su galimu nepageidaujamu poveikiu odai. Esant dideliems vitiligo plotams, kartais preparatais depigmentuojama visa oda. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu vitiligo neišgydoma.