){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paprastas nerimas yra normali organizmo reakcija į iškilusias kasdienes stresines situacijas. Tikriausiai kiekvienas mūsų ne kartą prieš egzaminą ar iškvietus „ant kilimo“ pas viršininką esam jutę neaiškų kutenimą pilve. Šis sveikas nerimas padeda mobilizuoti organizmo jėgas, geriau pasiruošti egzaminui ar labiau pasistengti sakant kalbą – jis padeda mums susidoroti su iškilusiais sunkumais. Tačiau tais atvejais, kai nerimas pereina į ligą, šis paprastai naudingas jausmas atsigręžia prieš mus – jis ima trukdyti susidoroti su stresinėmis situacijomis, atlikti kasdienius darbus, džiaugtis gyvenimu.
Paprastai pacientams, kurios vargina nerimas (ar depresija su nerimu), gali būti daug negalavimų, panašių į kitų ligų sukeliamus simptomus. Dėl to jie apsilanko pas daugybę įvairių specialybių gydytojų, dažniausiai nepripažindami psichiatro konsultacijos būtinybės. Pvz., jausdami tokius tipiškus nerimo išraiškos simptomus, kaip nemalonūs jutimai širdies srityje, sustiprėjęs širdies plakimas, dusulys ar padidėjęs arterinis kraujospūdis, pacientai būna įsitikinę, kad serga širdies liga, kreipiasi į kardiologą ir labai stebisi/abejoja, kai nenustatoma širdies liga. Dažnai jie galiausiai vis dėlto nesutinka kreiptis į psichiatrą. Čia ir slypi pagrindinė problema – nepaskyrus tinkamo gydymo, jų būklė vis blogėja, simptomai sunkėja. Neretai pacientai mėgina nerimą malšinti alkoholiu ar cigaretėmis, o tai dar papildomai pasunkina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę ar net gali pereiti į tikrą priklausomybę nuo alkoholio ar nikotino.
Nerimo atsiradimas dažniausiai siejamas su tam tikrų galvos smegenyse esančių cheminių medžiagų (vadinamų neuromediatoriais), apykaitos pokyčiais.
Psichodinaminė ligos vystymosi teorija teigia, kad įprastinis nerimas signalizuoja apie suintensyvėjusius pasąmonėje glūdinčius impulsus, o tais atvejais, kai nerimo lygis viršija organizmo prisitaikymo galimybes, vystosi nerimo ar kiti neuroziniai sutrikimai. Kai kurie mokslininkai teigia, kad vaikai išmoksta jausti nerimą, kopijuodami nerimastingas tėvų reakcijas. Beje, įdomu, kad tik mažiau nei 20 proc. ligonių pripažįsta, kad jiems yra psichologinių problemų.
Ne paskutinį vaidmenį nerimo atsiradimui vaidina ir genetinis polinkis. Daugelio sergančiųjų nerimo sutrikimais ar depresija šeimose taip pat yra buvę sergančiųjų šiomis ligomis.
Psichoterapija
Nerimo sutrikimams gydyti gali būti taikoma psichoterapija. Šiuo metu egzistuoja nemažai skirtingų psichoterapijos mokyklų, tačiau visos jos skatina žmogaus asmenybės, elgesio, santykių su aplinkiniais pokyčius. Tokie pokyčiai gali padėti sumažinti nerimo sutrikimų mastą arba visai juos panaikinti. Išskirtini 2 psichoterapijos aspektai: pasiektas psichoterapinis poveikis būna ilgalaikis, tačiau kita medalio pusė ta, kad jis pasiekiamas labai negreitai, todėl, siekiant pacientui padėti sunkiausiu ūminiu periodu, viena psichoterapija nėra tinkamiausias metodas.
Antidepresantai
Antidepresantai veikia darydami įtaką jau minėtų neuromediatorių apykaitai galvos smegenyse. Daugelis antidepresantų gali būti vartojami tiek depresijai, tiek nerimo sutrikimams gydyti. Dažniausiai skiriama selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI). Šie vaistai, be stipraus antidepresinio poveikio, puikiai mažina ir nerimo simptomus. Vis dėlto jų poveikis yra lėtas, pasireiškia tik po kelių savaičių pradėjus vartoti vaisto. Todėl ūmiuoju nerimo sutrikimo periodu paprastai būna sunku išsiversti be specifinių nerimą mažinančių medikamentų, vadinamųjų anksiolitikų.
Anksiolitikai
Nerimo simptomams gydyti jau daug metų vartojami anksiolitikai (lot. anxietas – nerimas; gr. lysis – ištirpimas), pvz., alprazolamas (Xanax, Xanax XR). Visame pasaulyje šie vaistai skiriami siekiant greitai sumažinti nerimo simptomus. Anksiolitikai veiksmingai ir labai greitai sumažina labiausiai pacientus gąsdinančius nerimo pojūčius (tokius kaip širdies plakimas, oro trūkumas, baimė). Daugumos šių vaistų poveikis yra greitas, tačiau trumpas, tad nerimo varginamam pacientui itin patogu vartoti Xanax XR – pailginto veikimo vaisto tabletę. Ją pakanka išgerti vieną kartą per dieną. Šios grupės vaistai santykinai retai sukelia šalutinių poveikių, jų skiriama nerimo simptomams mažinti sergantiesiems įvairiomis ligomis. Kita vertus, vienas šių vaistų trūkumų yra tai, kad, ilgiau jų vartojant, galima priklausomybės rizika. Siekiant sumažinti šį pavojų, anksiolitikai vartotini prižiūrint gydytojui, laikantis nurodytų rekomendacijų.
Būtina siekti, kad nerimas būtų atpažintas jau pačioje ligos pradžioje, kadangi, užsitęsus nerimui, atsiranda jo komplikacijų: depresija, priklausomybės, problemos šeimoje, darbe ir kt. Ar galima padėti žmonėms, varginantiems nerimo? Taip. Nerimas išties gali būti sėkmingai gydomas. Svarbu pradėti gydyti kuo anksčiau, kad liga nekankintų, kad kiekvienos gyvenimo akimirkos neapkartintų nepaaiškinamas, varginantis nerimas.
Per pandemiją psichologinė žmonių sveikata tik dar labiau suprastėjo. Vienas dažniausiai linksniuojamų psichinių sutrikimų – generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientai nuolat jaučia nerimą, nors atrodo, kad tam net nėra nei aiškių priežasčių, nei aiškių aplinkybių. Suprantama, kad pandemijos sukelta nežinomybė galėjo gana rimtai prisidėti prie dar didesnio nerimo sutrikimų paplitimo. ...
Skaityti daugiauPsichikos ligos, hemorojus, AIDS, šlapimo nelaikymas... Galima vardinti ir vardinti negalavimus, apie kuriuos ryžtasi prabilti nedaugelis, net ir savo gydytojui. Ir vyrai, ir moterys kai kuriuos savo sveikatos sutrikimus stengiasi nuslėpti, o juk reikia tik praverti gydytojo kabineto duris. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad žmonės suprastų, jog liga – ne gėda, aiškinomės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės med.psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene....
Skaityti daugiauDauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauSenėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senų žmonių populiacija didėja. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas? Ar psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje susiję su normaliu senėjimo procesu, ar tai liga? ...
Skaityti daugiauDaugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu....
Skaityti daugiauDidesnei daliai vyresnio amžiaus žmonių senatvė gali būti ir yra laikotarpis, kurio metu pasireiškia tik minimalūs fiziniai ar psichikos sutrikimai. Tai laikotarpis, kada tęsiasi intelektualinis, emocinis, psichologinis ir socialinis augimas. Jei vaikystę apibūdiname kaip periodą, kada kaupiama patirtis, tai pagrindinė vystymosi užduotis vyresniame amžiuje yra aiškintis ir gilintis į tai, kas jau yra įgyta per gyvenimą. ...
Skaityti daugiau
