Galvos skausmo greičiausiai nėra išvengęs nė vienas, tačiau migrena išsiskiria tuo, kad tai pasikartojantis vidutinio ar didelio intensyvumo galvos skausmas, trunkantis nuo 4 iki 72 val., dažnai kartu pasireiškia pykinimas, vėmimas. Iki 15 proc. žmonių prieš priepuolį jaučia vadinamąją aurą. Aura pasireiškia regėjimo sutrikimais, kojų ir rankų dilgčiojimu, jų sustingimu, sutrikusia kalba ir gali trukti nuo 10 iki 25 min. Migrenai būdingas galvos skausmas dažniau būna vienos kurios nors pusės, tačiau gali skaudėti ir visą galvą.
„Kadangi skausmą sustiprina bet koks judėjimas, fizinė ar emocinė įtampa, pacientas nori ramybės, – pasakoja gydytoja neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė. – Kad būtų diagnozuota migrena, turi pasikartoti ne mažiau kaip 4 skausmo priepuoliai ir turi trukti ne ilgiau kaip 72 valandas. Dažniausia jie trunka apie 24 valandas, bet maždaug trečdalis pacientų patiria stiprėjantį ar lengvėjantį galvos skausmą, trunkantį net 48–72 valandas.“
Taigi, jeigu norite išsiaiškinti, ar jus varginantis skausmas yra migrenos priepuolis, turite žinoti, jog yra didelė tikimybė, kad sergate migrena, jei:
• jūsų galvos skausmas pasireiškė kartu su pykinimu ir vėmimu;
• jūsų galvos skausmas apėmė pusę galvos ir pasireiškė kartu su šviesos ar garso baime;
• jūsų galvos skausmas apribojo kasdienę veiklą.
Deja, bet jei šiandien jaučiatės puikiai, tai dar nereiškia kad rytoj jūsų negali ištikti migrenos priepuolis.
Kaip sako gydytoja, nors yra atliekama daugybė tyrimų, tačiau vis dar negalima vienareikšmiškai atsakyti, kodėl vieni žmonės serga migrena, kiti ne ir ar yra tikimybė susirgti ateityje.
Migreną lemia vidinių organizmo faktorių ir išorinių veiksnių sąveika. Yra tam tikras polinkis sirgti migrena. Jis ryškesnis, kai yra migrena su aura, tačiau migrenai be auros ryškaus genetinio poveikio nepastebima.
Provokuoja migrenos priepuolius stresai darbo ir poilsio režimo pažeidimas, tam tikrų medikamentų, alkoholio, kitų stimuliuojamųjų medžiagų vartojimas, rūkymas.
Šiuolaikinė medicina yra smarkiai patobulėjusi, ir migrena sergantys žmonės turi kur kas didesnę galimybę pasirinkti.
Migrenos priepuoliams malšinti buvo sukurti triptanai. Tai vaistų klasė, selektyviai veikianti 5-HT1B/1D serotonino receptorius. Tyrimais nustatyta, kad jie yra veiksmingi, sukelia nedidelį šalutinį poveikį ir yra saugūs. Šiuo metu rinkoje jau yra 7 tokie preparatai, vieni yra trumpesnio veikimo, tačiau greitesnio, kiti veikia standartiškai 5–6 valandas.
„2002 metais buvo susintetintas frovatriptanas, kuris vienintelis veikia net 26 valandas. Plačiausiai ištirti šalutinių poveikių ir efektyvumo požiūriu yra anksčiausiai pagaminti triptanai, būtent sumatriptanas, todėl su šio vaisto 50 arba 100 mg dozėmis ir lyginami visi šios grupės preparatai. Didžiausia nepageidaujamo poveikio rizika širdies ir kraujagyslių sistemai pasižymi sumatriptanas ir kiti trumpesnio veikimo triptanai,“ – pastebi gydytoja.
Kaip rodo statistika, moterys migrena serga du tris kartus dažniau nei vyrai. Gydytojai tai aiškina tik moterims būdinga menstruacine migrena.
2004 metais patvirtintoje Pasaulinėje galvos skausmų klasifikacijoje, kuria šiandien vadovaujamasi, menstruacinės migrenos kaip fenomeno nėra, tačiau jau į šitos klasifikacijos priedą ji buvo įtraukta todėl, kad, atliekant menstruacinės ir su menstruacijomis susijusios migrenos tyrimus, pastebėtas glaudus hormoninis ryšys tarp galvos skausmo priepuolių ir menstruacijų ciklo pradžios.
„Priepuoliai būna dvi dienos prieš arba per dvi pirmąsias menstruacijų dienas. Ir jeigu jie kartojasi bent du ciklus iš trijų, tai jau leidžia diagnozuoti menstruacinę migreną, – aiškina gyd. Rūta Kaladytė-Lokominienė. – Paprastai tai migrena be auros. Jei skausmas kartojasi dar ir tarp ciklų, tai vadinama su menstruacijomis susijusia. Menstruacinės migrenos metu priepuoliai yra sunkesni, ilgesni, didesnis pykinimas, vėmimas ir kiti lydintys simptomai. Toms pacientėms dažniau tenka kartoti vaisto nuo skausmo dozę. Vienam priepuoliui numalšinti paprastai suvartojamos daugiau nei 2 vaisto dozės.“
Dauguma moterų galvos skausmus mėnesinių metu laiko neišvengiamais ir net nepagalvoja, kad šią būklę galima gydyti, tuo labiau kad tokia būklė reguliariai kartojasi.
Naujasis ilgai veikiantis frovatriptanas pasižymi ypač dideliu specifiškumu ir selektyvumu 5-HT1B/1D receptoriams. O didesnis vaisto specifiškumas ir selektyvumas nulemia mažesnę migrenos priepuolio pasikartojimo riziką ir didesnį saugumą. Preparatas tinka visų tipų migrenos priepuoliams slopinti. Be to, įrodytas jo teigiamas poveikis būtent menstruacinės migrenos atveju. „Dėl savo ilgo skilimo pusperiodžio, dėl saugumo ir dėl to, kad priepuoliai yra cikliški ir nuspėjami, jis gali būti vartojamas trumpalaikei menstruacinės migrenos profilaktikai, – pažymi preparato savybes gydytoja R. Kaladytė-Lokominienė.
Beje, interneto svetainėje www.pasveik.lt yra įsteigtas sergančiųjų migrena klubas, kur galima plačiau sužinoti apie migreną ir naujausias gydymo galimybes.
• Migrena – viena plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje
• Migrena skundžiasi 11 proc. pasaulio žmonių
• Moterys serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai
• Pasaulinės galvos skausmų organizacijos duomenimis, ji užima 9 vietą tarp nedarbingumo priežasčių
Vis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...
Skaityti daugiauMigrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiauMigrena, kuriai būdingi besikartojantys stipraus galvos skausmo priepuoliai, dažniau serga moterys – aktyviai gyvenančios, daug dirbančios. Tai nereiškia, kad jų nebūna vyrams. Būna, tik kur kas rečiau. Daugeliui, bent kartą susidūrusiam su migreniniu skausmu, kurį dar lydi ir įvairūs neurologiniai, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimai, nereikia aiškinti, kaip tai vargina. Tad kaip padėti sau išgyventi priepuolius sergant migrena? O gal įmanoma jų išvengti ar bent suretinti? Pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenes sveikatos doktorantė gydytoja neurologė Alma Januškevičienė....
Skaityti daugiauNepakeliamas galvos skausmas ir paralyžiuota kasdienybė – tai migrena sergančių žmonių palydovai. Nors PSO priskiria migreną prie didžiausią negalią sukeliančių lėtinių ligų, ji vis dar nepakankamai diagnozuojama ir ne visada tinkamai gydoma. O juk dažnai stiprus galvos skausmas, užklumpantis netikėtai bet kur ir bet kada, kasdienybę padaro nepakeliamą....
Skaityti daugiauGalvos skausmo priežasčių gali būti labai daug. Viena dažniausių – migrena. Tai labai paplitusi liga – migrena kamuoja bene dešimtadalį suaugusiųjų....
Skaityti daugiauGalvos skausmas yra vienas iš dešimties dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų (galvos skausmus jaučia apie 60-70 proc. gyventojų). Viena iš labiausiai paplitusių ligų, pasireiškiančių priepuoliniais galvos skausmais, yra migrena. Ji dažniausiai prasideda jauname amžiuje lytinio brendimo metu (15-16 m.), tačiau gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, rečiau - vyresniame amžiuje Tai labiau “moteriška” liga, ja serga apie 13-14 proc. moterų ir tik 6-7 proc. vyrų....
Skaityti daugiauapie „sugyvenamo būdo” migreną apie 20 proc. žmonių “savo...
Skaityti daugiau