Pablogėjusių pažintinių funkcijų priežastys gali būti įvairios, kadangi organizmo senėjimo požymiai yra susiję su visu kompleksu individualių genetinių bei socialinių-fiziologinių veiksnių. Nepaisant to, neretai smegenų ir periferinės kraujotakos sutrikimai yra pavadinami senatvės simptomais. Taip yra todėl, kad lėtinis kraujotakos nepakankamumas - viena iš dažniausių vyresnio amžiaus žmonių neurologinių ligų. Be to, verta pažymėti, kad pavienių sutrikimo simptomų gali būti ir daug jaunesniems žmonėms. Taigi tiek ūminis, tiek lėtinis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas yra vienos dažniausių vyresnio amžiaus žmonių pažintinių funkcijų pablogėjimą lemiančių priežasčių. Tik jei dėl užsitęsusio ūminio kraujotakos sutrikimo insultą patyrusiems žmonėms pažintinių funkcijų sutrikimų gali atsirasti staiga, tai esant lėtiniam kraujotakos sutrikimui jie vystosi pamažu.
Lėtinės smegenų kraujotakos nepakankamumas gali pasireikšti galvos skausmu, svaigimu, spengimu ausyse, susilpnėjusia atmintimi, dėmesiu, padidėjusiu dirglumu, sujaudinimu, greitu nuovargiu, blogu miegu, vidinės įtampos ir nerimo pojūčiu, bloga, kintama nuotaika ir kitais simptomais.
Klinikinėje praktikoje dažnai tenka skirti reabilitacinį gydymą pacientams, kuriems dėl užsitęsusio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo įvyko insultas. Tokiems ligoniams neretai būna ne tik judėjimo ir kalbos sunkumų, bet ir atminties sutrikimų, jie nepajėgia sukaupti dėmesio, neretai tampa apatiški, nestabilios nuotaikos.
Pažintinių funkcijų sutrikimui, dažniausiai pasireiškiančiam dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, gydyti paprastai pasirenkamas medikamentas, pasižymintis kompleksiniu poveikiu, palankiai veikiantis tiek smegenų kraujagysles, tiek ir pačias ląsteles. Nicerium normalizuoja kraujagyslių tonusą, mažina kraujo klampumą (pirmo ar pakartotinio insulto tikimybę) ir gerina nervų ląstelių medžiagų apykaitą. Vartojant šio medikamento, pagerėja pacientų atmintis, kalba, judesių koordinacija, normalizuojasi miegas, išnyksta galvos svaigimas, grįžta aktyvumas, stabilizuojasi emocinė būklė. Kadangi gydant insultą neretai skiriama keleto medikamentų, labai svarbu, kad jie nesąveikautų tarpusavyje. Nicergolinas (Nicerium) gerai dera su kitais medikamentais, yra saugus ir gerai toleruojamas. Labai svarbu tai, kad dažniausiai šis vaistas nedaro įtakos arteriniam kraujo spaudimui.
Dėl visų šių savybių nicergolinu sėkmingai gydomi senatviniai ir/ar poinsultiniai galvos smegenų veiklos sutrikimai. Vartojant vaisto taip pat silpnėja atminties, orientacijos, miego ir nuotaikos sutrikimai. Be to, sergantiesiems Nicerium skatina valios ir motyvacijos atsiradimą, socialinį elgesį, lengvina kūno negalavimus: nuovargį, svaigulį.
Skiriant šio vaisto vyresnio amžiaus pacientams, kenčiantiems nuo lėtinio ar ūminio smegenų kraujotakos sutrikimo, galima išvengti blogesnių sutrikimo pasekmių, galima sustabdyti pažintinių funkcijų blogėjimą ir užkirsti kelią senatvinei silpnaprotystei.
Nicergolino (Nicerium) vartojimo amžiaus diapazonas yra pakankamai platus. Jo gali vartoti ne tik pagyvenę, bet ir vidutinio bei jauno amžiaus žmonės, juk šiandien kraujagyslių ligos “jaunėja”, ir mes girdime apie infarktą ar insultą patyrusius pakankamai jauno amžiaus žmones.
Gydomasis Nicerium poveikis pasireiškia pamažu, todėl vaisto gydytojai skiria vartoti ne mažiau nei 3-6 mėn. Paprastai sutrikusioms pažintinėms funkcijoms gerinti nicergolino skiriama po 30 mg 2 kartus per parą, tuo tarpu sutrikusiai kraujotakai gerinti vaisto pakanka vartoti mažesnėmis dozėmis - po 5-10 mg 3 kartus per parą. Daugeliu atvejų, gerokai palengvėjus ligos simptomams, dozę galima po truputį mažinti. Vaistas pasisavinamas geriau, jei tabletė nuryjama prieš valgį ir gausiai užsigeriama skysčiu, pvz., stikline vandens.
Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauInsultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...
Skaityti daugiauŠiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....
Skaityti daugiauGalima drąsiai teigti, jog insultas – dvidešimt pirmojo amžiaus rykštė, netikėtai smogianti ir pakertanti net pačius stipriausius ir ištvermingiausius. Dažnai ši liga gali baigtis mirtimi, tačiau baisiausia tai, jog daugiau nei pusė ištiktųjų insulto lieka neįgalūs. Sergančiųjų insultu amžius vis jaunėja. Neseniai į Santariškių klinikas buvo atvežta dvidešimt vienerių metų insultą patyrusi mergina. Apie insultą esame girdėję ar susidūrę su juo kiekvienas, bet ar pakankamai apie jį žinome? ...
Skaityti daugiauInsultas, arba smegenų infarktas, – tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dažniausiai įvyksta užakus (80 proc.), rečiau – plyšus kraujagyslei. Daugelyje šalių tai trečioji pagal dažnumą mirties priežastis. Dažniausiai insultai ištinka žmones, sulaukusius pensinio amžiaus. Apie 2/3 insultu susirgusių žmonių – per 60 metų, tačiau pastaruoju metu šia liga vis dažniau serga jaunesni žmonės. Lietuvoje kasmet vidutiniškai insultą patiria per 7–8 tūkst. žmonių. Kiek mažiau nei pusė jų miršta, 10 procentų reikia nuolatinės slaugos. ...
Skaityti daugiauLietuvoje, kaip beveik visame pasaulyje - tai antroji pagal dažnumą kraujagyslių kilmės liga, ir nors dauguma iš mūsų įsitikinę, kad ja serga išskirtinai seno amžiaus žmonės, rezultatai parodė, jog šis pavojus gali grėsti bet kam. Atlikus statistinius skaičiavimus paaiškėjo, kad labiausiai insultai paplitę Rusijos Novosibirsko srityje, kai kuriose Suomijos dalyse, o Šveicarijoje sergamumas insultais daug mažesnis. Apie insultą, rizikos faktorius, simptomus bei būdus jo išvengti kalbamės su neurologu docentu V.BUDRIU....
Skaityti daugiauGalvos smegenų ligos tarp Europos Sąjungos (ES) ir JAV gyventojų pagal paplitimą užima trečią vietą ir nusileidžia tik širdies ir kraujagyslių sistemos bei vėžinėms ligoms. Jos ne tik sumažina gyvenimo trukmę, bet ir daro įtaką gebėjimui atsiminti, mąstyti, adekvačiai priimti informaciją bei sprendimus. Norėdami padėti šių sutrikimų varginamiems žmonėms, daugelio pasaulio šalių gydytojai jiems skiria veiksmingo, saugaus bei gerai toleruojamo vaisto nicergolino. Maždaug prieš metus Lietuvoje pasirodė naujasis nicergolino preparatas ES ir dabar jau pas mus žinomas Nicerium pavadinimu. Tai Vokietijos farmacijos kompanijos „Hexal AG” gaminamas vaistas. Į klausimus apie šio vaisto svarbą gydant galvos smegenų kraujotakos ir vyresnio amžiaus žmonių pažintinių funkcijų sutrikimus sutiko atsakyti Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoja Saulė Jasulaitienė....
Skaityti daugiau