Nuo seno žinoma, kad skydliaukės veikla neatsiejama nuo jodo apykaitos. Tačiau tik prieš kelis dešimtmečius mokslininkų tyrimai parodė, kad jis ypač svarbus vaisiaus vystymuisi. Jau nuo pirmųjų jo vystymosi savaičių skydliaukės hormonai dalyvauja nervinio audinio formavimosi ir diferenciacijos procesuose. Kadangi vaisius pats skydliaukės dar neturi, o išsivysčiusi ji dar ne iš karto pradeda gaminti hormonus, juos gauna iš motinos. Motinos skydliaukė turi pagaminti pakankamai hormonų sau ir vaisiui.
Skydliaukės hormonams gaminti būtinas jodas. Jo pakankamai negaunant su maistu, hormonų gamyba stringa, jų trūksta mamai ir vaisiui. Mamai didėja skydliaukė, vaisius vystosi skydliaukės hormonų nepakankamumo sąlygomis. Esant kraštutinai dideliam jodo stygiui, ko mūsų šalyje nėra, gimsta fiziškai, lytiškai ir protiškai atsilikę palikuonys, vadinami kretinais. Esant ne tokiam dideliam jodo stygiui, naujagimis vystosi normaliai, tačiau jo intelekto koeficientas žemesnis negu tų, kurie vystosi ir auga pakankamo jodo sąlygomis. Moterys, kurios iki nėštumo sirgo skydliaukės liga ir vartojo skydliaukės hormonus, prieš nutraukdamos juos vartoti būtinai turi pasitarti su gydytoju. Kiekviena diena, praleista be pakankamo skydliaukės hormonų kiekio, vaisiui yra nepalanki .
Taigi moters skydliaukės veikla svarbi ne tik jai, bet ir būsimiems jos vaikams.
Ultragarsinis skydliaukės tyrimas, skydliaukės hormonų bei mikrosominių antikūnų tyrimas tampa lengvai prieinamas. Neretai tenka konsultuoti pacientus, kurie, patys sau įtardami skydliaukės ligą, pasiskiria šiuos tyrimus. Specialistui tenka konsultanto vaidmuo. Dažnai tenka aiškinti, kad ne kiekvienas ultragarsinio tyrimo metu skydliaukėje rastas mazginis darinys yra vėžys, kad jo tyrimo ir gydymo algoritmai nėra vienodi kiekvienam, kuriam rasta pakitimų ir kad skiriamas medikamentinis gydymas, medikamentų dozės ir gydymo trukmė skiriasi.
Nusiskundimai, siejami su akių pokyčiais, sergant skydliaukės ligomis: akių plyšio formos pasikeitimas, jautrumas šviesai, ašarojimas, jų „vertimo“ jausmas.
Nusiskundimai, siejami su skydliaukės dydžio ir formos pasikeitimais – kaklo storėjimas, jo deformacija, nemalonus jutimas kakle, rijimo sutrikimai, dusulys.
Nusiskundimai, siejami su skydliaukės veiklos sutrikimu, jos padidinta arba sumažinta hormonų gamyba. Tuomet be nusiskundimų nustatoma ir skydliaukės hormonų pokyčių.
Esant padidintam skydliaukės aktyvumui, pacientas skundžiasi padažnėjusiu širdies pulsu, supančioje aplinkoje jiems nuolat per šilta, vargina nemiga, nepaisant gero apetito, krinta svoris. Kaip neretai sako patys ligoniai, „jaučiasi kaip pabaidytas zuikis“, – padidėja dirglumas.
Esant skydliaukės veiklos nepakankamumui, pacientai skundžias svorio augimu, nors valgo ir ne per daug, mieguistumu, vidurių užkietėjimu, šalčio baime, plaukų slinkimu.
Visais atvejais, net jei tyrimus sau „pasiskyrė“ pats pacientas, jų interpretacija ir gydymas turėtų likti gydytojo žinioje.
Yra nemažai ligonių, kuriems dėl įvairių skydliaukės ligų skiriamas skydliaukės hormonas tiroksinas. Neretai patys pacientai, pasikonsultavę su kitais likimo broliais, koreguoja vaisto dozes ar visai nutraukia gydymą jais, bijodami priprasti. Tiroksinas skiriamas gydytojo tam tikru tikslu, dažniausiai siekiant sukoreguoti nepakankamą skydliaukės veiklą. Negalima kalbėti apie pripratimą. Vaistas skiriamas papildant arba pakeičiant skydliaukės veiklą. Jei kyla klausimų, juos būtina aptarti su gydytoju ir jokiu būdu pačiam nekoreguoti paskirto gydymo ir neužsiimti savigyda.
Iš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau