Skydliaukės ligos ir saulė

Kodėl sutrinka skydliaukės veikla?

Skydliaukės veiklą lemia mūsų mityba ir aplinka, kurioje gyvename. Skydliaukės hormonų gamybai būtinas jodas, kurį pasisaviname iš maisto produktų, geriamojo vandens bei oro. Jodo trūkumas arba perteklius gali sukelti skydliaukės patologiją. Kai jodo trūksta, didėja skydliaukės tūris ir vystosi gūžys (struma).
Skydliaukės sutrikimų požymiai priklauso nuo to, kiek hormonų gamina liauka. Jei jų per daug, sergama hipertireoze (padidėjusi skydliaukės funkcija), jei per mažai – hipotiroze (sulėtėjusi skydliaukės funkcija).
 

Kodėl moterys skydliaukės ligomis serga dažniau nei vyrai?

Moterims sulėtėjusi skydliaukės funkcija (hipotirozė) nustatoma penkis kartus dažniau nei vyrams. Šią ligą dažniausiai sukelia autoimuninės ligos, kurių metu organizme pasigamina antikūnai, neigiamai veikiantys skydliaukės audinį. Skydliaukės ligoms atsirasti didelę reikšmę turi paveldimumas. Statistikos duomenimis, net 50 proc. skydliaukės ligomis sergančių pacienčių vaikų paveldi skydliaukės ligos geną.

Kada galima įtarti, kad sergame skydliaukės ligomis?

Jei jaučiate bendrą organizmo silpnumą, esate mieguistas, jei pastebite, kad jums didėja svoris, lėtėja kalba, tampa retesnė širdies veikla, sausėja oda, dažnai užkietėja viduriai, reikėtų susirūpinti. Galbūt yra sulėtėjusi skydliaukės veikla? Jeigu jaučiate padidėjusį dirglumą, jautrumą, rankų drebėjimą, pagreitėjusią širdies veiklą, širdies ritmo trikimą, viduriavimą, – galbūt jūsų skydliaukės veikla yra per aktyvi.
 

Kokie reikalingi tyrimai, kad nustatyti skydliaukės pakitimus? Kaip dažnai reikėtų juos atlikti?

Skydliaukės struktūrai įvertinti atliekami ultragarsiniai tyrimai echoskopu, kurie padeda įvertinti esamus skydliaukės audinio pakitimus, mazgų dydį. Skydliaukės veiklai (funkcijai) įvertinti atliekami skydliaukės hormonų tyrimai. Jie suteikia daug informacijos ne tik ligos atveju, bet ir tiriantis profilaktiškai. Mokslininkai rekomenduoja 35 metų ir vyresniems žmonėms, ypač moterims, pasitikrinti skydliaukę kas penkerius metus, atliekant echoskopinius ir hormoninius skydliaukės tyrimus.
 

Ar tikrai sergant skydliaukės ligomis negalima degintis saulėje? Kodėl?

Esant skydliaukės padidėjimui, kai hormonų kiekis yra normalus, gydymas nėra taikomas, saulėje degintis galima. Tačiau reikia vengti aktyvios saulės, t.y. nuo 11 iki 15 val.
Tokių pat rekomendacijų reikėtų laikytis ir tuo atveju, jeigu skydliaukėje yra mazgelis. Tik jį reiktų stebėti: periodiškai kas 6–12 mėnesių apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar nedidėja.
Aišku, deginantis saulėje reikėtų laikytis mums žinomų taisyklių – nebūti saulėje per ilgai, vengti saulės vidurdienį, naudoti apsauginius kremus nuo saulės ir pan.
 

Kokio stiprumo reikėtų vartoti apsauginį kremą?

Tai priklauso nuo daugelio veiksnių – odos pigmentacijos, jos tipo, buvimo saulėje laiko, spindulių intensyvumo. Bet kuriuo atveju pasitepkite saulės apsauginiu kremu pusvalandį prieš eidami į paplūdimį. Kuo jūsų oda yra šviesesnė, tuo turi būti didesnis SPF faktorius. Tai ypač svarbu pirmosiomis dienomis būnant saulėje, kol oda prie jos pripranta.