Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » Infekcinės ligos  » Gripas  » Nėštumas ir gripas

Nėštumas ir gripas

Nėštumo metu prisidėjusi infekcinė liga – nepageidaujamas sveikatą trikdantis bei organizmo sistemų ir organų veiklą papildomai pasunkinantis veiksnys. Kaip šiuo moteriai svarbiu laikotarpiu išvengti gripo bei kitų infekcinių ligų, ar gripas gali paveikti nėščiosios ir būsimo kūdikio sveikatą? Atsako Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos docentė Marija Vida BAREIŠIENĖ.
 

Gripas ir nauja gyvybė


Galima nuraminti būsimąsias mamas, kad gripo virusas nesukelia jokių apsigimimų. Bet kuri sunki infekcinė liga gali sukelti komplikacijų, kurių metu gali įvykti savaiminis persileidimas. Tačiau Lietuvoje nėra registruota gripo sukeltų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo atvejų.
Manoma, kad paukščių gripo virusas gali turėti įtakos apsigimimams. Kol kas paukščių gripo atvejų pasaulyje palyginti nėra daug, ir išsamių tokio pobūdžio tyrimų nėra.
Susirgus gripu, vaisius gali būti nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Kitos su gripu susijusios būklės – dehidratacija (skysčių netekimas), nulemta karščiavimo ir prakaitavimo, intoksikacija bei nepakankamas toksinų šalinimas – gali turėti įtakos persileidimui arba priešlaikiniam gimdymui. Panašios pasekmės galimos nėščiai moteriai susirgus kitomis sunkiomis infekcinėmis ligomis: gelta (kai pažeidžiamos kepenys), raudonuke, vėjaraupiais (nėštumo pradžioje ir pabaigoje) ir kt. ligomis. Kai raudonuke susergama per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, vaisiaus apsigimimų tikimybė yra 93–98 proc.
 

Imunitetas


Nėštumas tarsi patikrina moters imunitetą visų infekcinių ligų atžvilgiu. Manoma, kad, sergant infekcine liga, pagausėja medžiagų, kurios dalyvauja formuojantis imunitetui, t.y. interleukinų, sekrecija. O šie savo ruožtu gali skatinti virusų, tarp jų – ir gripo viruso, dauginimąsi.
Kaip jautriai reaguojama į neigiamus veiksnius, priklauso nuo moters imuniteto, darbo ir poilsio derinimo, mitybos, lėtinių ligų kontrolės bei žalingų įpročių. Alkoholis silpnina imuninę sistemą, todėl infekcinių ligų eiga būna sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, ilgesnė ligos trukmė. Rūkymas ir tikėtina jo pasekmė – lėtinis bronchitas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir taip sudaro palankias sąlygas virusui daugintis bei sunkina ligos eigą. Visa tai gali būti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo priežastis. Gripas rūkančiai moteriai ir kūdikiui, patiriančiam deguonies trūkumą, labai nepageidautinas.
Gripo sezono metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų (prekybos centrų, koncertų salių, visuomeninio transporto).
Šiandieninės medicinos praktikos požiūriu, skiepijimasis yra vienas iš asmens kultūros požymių.
Nuo gripo skiepijama saugiomis – vadinamosiomis negyvomis – vakcinomis. Gydytojui patarus, nėščias moteris skiepyti galima. Tačiau yra nuomonė, kad saugiau yra skiepytis šeimos nariams, ypač vaikams – taip į šeimą nepateks virusas. Susirgusius gripu šeimos narius reikia pagal galimybę izoliuoti. Juos slaugydama nėščia moteris turėtų užsidėti medicininę kaukę. Mūsų gydytojai, siekdami mažinti skiepų baimę (ji visiškai nepagrįsta), nėščioms moterims vis dėlto skiepytis nepataria. Pavyzdžiui, jeigu įvyktų persileidimas dėl visiškai kitų priežasčių, pasiskiepijusi moteris ir jos artimieji galbūt kaltintų save ir paskiepijusius medikus.


Planuojant šeimą, įvertinus, kad dirbtinis imunitetas išlieka apie vienerius metus, o gripo epidemija Lietuvoje paprastai būna sausio–vasario mėnesį, galima pasiskiepyti, pavyzdžiui, rugpjūtį, o pastoti planuoti po gripo epidemijos.
Ne nėščiosioms rekomenduojama skiepytis 1–2 mėn. iki gripo epidemijos (veiksminga pasiskiepyti, jei nepagalvota apie tai anksčiau, ir likus 2 savaitėms).
Kiti skiepai. Reprodukcinio amžiaus moterys turėtų pasiskiepyti nuo raudonukės (veiksminga 10 metų), taip pat suformuoti imunitetą nuo vėjaraupių, erkinio encefalito (veiksminga 5 metus) ir nuo hepatito B (10 metų). Skiepijama iki pastojimo.
 

Tinkamas gydymas...


Nėščiųjų, sergančių gripu, priežiūra ar gydymas nėra išskirtiniai.
Negalima sergant ar dar nepasveikus būti darbo kolektyve – tai rizika užkrėsti bendradarbius, gripo komplikacijų grėsmė taip pat turi sulaikyti lovoje.
Šeimos nariai turėtų saugotis užsikrėsti ir mažiau kontaktuoti su sergančiąja.
Gerai vėdinti patalpas, kasdien valyti drėgnu būdu.
Nosines ir rankšluosčius dažnai keisti ir virinti.
Vartoti lengvai virškinamą, be prieskonių maistą, kadangi fermentų, reikalingų virškinimui skatinti, aktyvumas karščiuojant nėra pakankamas.
Tinkamai gydyti medikamentais.
Nėščiosioms antivirusiniai vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, todėl joms nerekomenduojami.
Taikomi bendrieji gripo gydymo principai. Jei temperatūra labai aukšta, būklė sunki, būtina gydyti stacionare.
Nekomplikuotas gripas gydomas namuose, skiriama simptomus mažinančių vaistų: nuo temperatūros ir kosulio, vitaminų su mikroelementais. Ligonį pagal galimybę reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra. Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 370C), netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja. Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2–3 litrus skysčių. Kai temperatūra didesnė nei 380 C ar kai temperatūra mažesnė, bet skauda galvą, vargina nemalonus karščio pojūtis bei šaltkrėtis, kol atvyks gydytojas, galima išgerti vieną tabletę (500 mg) paracetamolio. Paracetamolio perdozavimas pavojingas dėl vaisto toksiškumo.
Antibiotikai gripo viruso neveikia, jų gydytojas gali skirti dėl bakterinių komplikacijų grėsmės ar joms jau ištikus.
 

... ir sveikas požiūris į žieminius batus ir kepurę


Žiemą reikia nešioti patogius ir šiltus batus. Nušalus kojas, lėtėja kraujotaka, dėl to yra rizikos susirgti įvairiais uždegimais. Antra, reikia nešioti kepurę. Peršalimas gali suaktyvinti nosiaryklėje esančias įvairias bakterijas ir virusus, taip pat – ir sukeliančius meningitą (galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimą). Be to, dėl šalčio susitraukia galvos odos kraujagyslės. Dėl tokių spazmų blogėja plaukų mityba, jie gali pradėti tik slinkti ir retėti. 

Imunitetas


Nėštumas tarsi patikrina moters imunitetą visų infekcinių ligų atžvilgiu. Manoma, kad, sergant infekcine liga, pagausėja medžiagų, kurios dalyvauja formuojantis imunitetui, t.y. interleukinų, sekrecija. O šie savo ruožtu gali skatinti virusų, tarp jų – ir gripo viruso, dauginimąsi.
Kaip jautriai reaguojama į neigiamus veiksnius, priklauso nuo moters imuniteto, darbo ir poilsio derinimo, mitybos, lėtinių ligų kontrolės bei žalingų įpročių. Alkoholis silpnina imuninę sistemą, todėl infekcinių ligų eiga būna sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, ilgesnė ligos trukmė. Rūkymas ir tikėtina jo pasekmė – lėtinis bronchitas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir taip sudaro palankias sąlygas virusui daugintis bei sunkina ligos eigą. Visa tai gali būti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo priežastis. Gripas rūkančiai moteriai ir kūdikiui, patiriančiam deguonies trūkumą, labai nepageidautinas.
Gripo sezono metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų (prekybos centrų, koncertų salių, visuomeninio transporto).
Šiandieninės medicinos praktikos požiūriu, skiepijimasis yra vienas iš asmens kultūros požymių.
Nuo gripo skiepijama saugiomis – vadinamosiomis negyvomis – vakcinomis. Gydytojui patarus, nėščias moteris skiepyti galima. Tačiau yra nuomonė, kad saugiau yra skiepytis šeimos nariams, ypač vaikams – taip į šeimą nepateks virusas. Susirgusius gripu šeimos narius reikia pagal galimybę izoliuoti. Juos slaugydama nėščia moteris turėtų užsidėti medicininę kaukę. Mūsų gydytojai, siekdami mažinti skiepų baimę (ji visiškai nepagrįsta), nėščioms moterims vis dėlto skiepytis nepataria. Pavyzdžiui, jeigu įvyktų persileidimas dėl visiškai kitų priežasčių, pasiskiepijusi moteris ir jos artimieji galbūt kaltintų save ir paskiepijusius medikus.
Planuojant šeimą, įvertinus, kad dirbtinis imunitetas išlieka apie vienerius metus, o gripo epidemija Lietuvoje paprastai būna sausio–vasario mėnesį, galima pasiskiepyti, pavyzdžiui, rugpjūtį, o pastoti planuoti po gripo epidemijos.
Ne nėščiosioms rekomenduojama skiepytis 1–2 mėn. iki gripo epidemijos (veiksminga pasiskiepyti, jei nepagalvota apie tai anksčiau, ir likus 2 savaitėms).
Kiti skiepai. Reprodukcinio amžiaus moterys turėtų pasiskiepyti nuo raudonukės (veiksminga 10 metų), taip pat suformuoti imunitetą nuo vėjaraupių, erkinio encefalito (veiksminga 5 metus) ir nuo hepatito B (10 metų). Skiepijama iki pastojimo.
 

Tinkamas gydymas...


Nėščiųjų, sergančių gripu, priežiūra ar gydymas nėra išskirtiniai.
Negalima sergant ar dar nepasveikus būti darbo kolektyve – tai rizika užkrėsti bendradarbius, gripo komplikacijų grėsmė taip pat turi sulaikyti lovoje.
Šeimos nariai turėtų saugotis užsikrėsti ir mažiau kontaktuoti su sergančiąja.
Gerai vėdinti patalpas, kasdien valyti drėgnu būdu.
Nosines ir rankšluosčius dažnai keisti ir virinti.
Vartoti lengvai virškinamą, be prieskonių maistą, kadangi fermentų, reikalingų virškinimui skatinti, aktyvumas karščiuojant nėra pakankamas.
Tinkamai gydyti medikamentais.
Nėščiosioms antivirusiniai vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, todėl joms nerekomenduojami.
Taikomi bendrieji gripo gydymo principai. Jei temperatūra labai aukšta, būklė sunki, būtina gydyti stacionare.
Nekomplikuotas gripas gydomas namuose, skiriama simptomus mažinančių vaistų: nuo temperatūros ir kosulio, vitaminų su mikroelementais. Ligonį pagal galimybę reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra. Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 370C), netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja. Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2–3 litrus skysčių. Kai temperatūra didesnė nei 380 C ar kai temperatūra mažesnė, bet skauda galvą, vargina nemalonus karščio pojūtis bei šaltkrėtis, kol atvyks gydytojas, galima išgerti vieną tabletę (500 mg) paracetamolio. Paracetamolio perdozavimas pavojingas dėl vaisto toksiškumo.
Antibiotikai gripo viruso neveikia, jų gydytojas gali skirti dėl bakterinių komplikacijų grėsmės ar joms jau ištikus.
 

... ir sveikas požiūris į žieminius batus ir kepurę


Žiemą reikia nešioti patogius ir šiltus batus. Nušalus kojas, lėtėja kraujotaka, dėl to yra rizikos susirgti įvairiais uždegimais. Antra, reikia nešioti kepurę. Peršalimas gali suaktyvinti nosiaryklėje esančias įvairias bakterijas ir virusus, taip pat – ir sukeliančius meningitą (galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimą). Be to, dėl šalčio susitraukia galvos odos kraujagyslės. Dėl tokių spazmų blogėja plaukų mityba, jie gali pradėti tik slinkti ir retėti.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2020. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS