){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Galima nuraminti būsimąsias mamas, kad gripo virusas nesukelia jokių apsigimimų. Bet kuri sunki infekcinė liga gali sukelti komplikacijų, kurių metu gali įvykti savaiminis persileidimas. Tačiau Lietuvoje nėra registruota gripo sukeltų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo atvejų.
Manoma, kad paukščių gripo virusas gali turėti įtakos apsigimimams. Kol kas paukščių gripo atvejų pasaulyje palyginti nėra daug, ir išsamių tokio pobūdžio tyrimų nėra.
Susirgus gripu, vaisius gali būti nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Kitos su gripu susijusios būklės – dehidratacija (skysčių netekimas), nulemta karščiavimo ir prakaitavimo, intoksikacija bei nepakankamas toksinų šalinimas – gali turėti įtakos persileidimui arba priešlaikiniam gimdymui. Panašios pasekmės galimos nėščiai moteriai susirgus kitomis sunkiomis infekcinėmis ligomis: gelta (kai pažeidžiamos kepenys), raudonuke, vėjaraupiais (nėštumo pradžioje ir pabaigoje) ir kt. ligomis. Kai raudonuke susergama per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, vaisiaus apsigimimų tikimybė yra 93–98 proc.
Nėštumas tarsi patikrina moters imunitetą visų infekcinių ligų atžvilgiu. Manoma, kad, sergant infekcine liga, pagausėja medžiagų, kurios dalyvauja formuojantis imunitetui, t.y. interleukinų, sekrecija. O šie savo ruožtu gali skatinti virusų, tarp jų – ir gripo viruso, dauginimąsi.
Kaip jautriai reaguojama į neigiamus veiksnius, priklauso nuo moters imuniteto, darbo ir poilsio derinimo, mitybos, lėtinių ligų kontrolės bei žalingų įpročių. Alkoholis silpnina imuninę sistemą, todėl infekcinių ligų eiga būna sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, ilgesnė ligos trukmė. Rūkymas ir tikėtina jo pasekmė – lėtinis bronchitas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir taip sudaro palankias sąlygas virusui daugintis bei sunkina ligos eigą. Visa tai gali būti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo priežastis. Gripas rūkančiai moteriai ir kūdikiui, patiriančiam deguonies trūkumą, labai nepageidautinas.
Gripo sezono metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų (prekybos centrų, koncertų salių, visuomeninio transporto).
Šiandieninės medicinos praktikos požiūriu, skiepijimasis yra vienas iš asmens kultūros požymių.
Nuo gripo skiepijama saugiomis – vadinamosiomis negyvomis – vakcinomis. Gydytojui patarus, nėščias moteris skiepyti galima. Tačiau yra nuomonė, kad saugiau yra skiepytis šeimos nariams, ypač vaikams – taip į šeimą nepateks virusas. Susirgusius gripu šeimos narius reikia pagal galimybę izoliuoti. Juos slaugydama nėščia moteris turėtų užsidėti medicininę kaukę. Mūsų gydytojai, siekdami mažinti skiepų baimę (ji visiškai nepagrįsta), nėščioms moterims vis dėlto skiepytis nepataria. Pavyzdžiui, jeigu įvyktų persileidimas dėl visiškai kitų priežasčių, pasiskiepijusi moteris ir jos artimieji galbūt kaltintų save ir paskiepijusius medikus.
Planuojant šeimą, įvertinus, kad dirbtinis imunitetas išlieka apie vienerius metus, o gripo epidemija Lietuvoje paprastai būna sausio–vasario mėnesį, galima pasiskiepyti, pavyzdžiui, rugpjūtį, o pastoti planuoti po gripo epidemijos.
Ne nėščiosioms rekomenduojama skiepytis 1–2 mėn. iki gripo epidemijos (veiksminga pasiskiepyti, jei nepagalvota apie tai anksčiau, ir likus 2 savaitėms).
Kiti skiepai. Reprodukcinio amžiaus moterys turėtų pasiskiepyti nuo raudonukės (veiksminga 10 metų), taip pat suformuoti imunitetą nuo vėjaraupių, erkinio encefalito (veiksminga 5 metus) ir nuo hepatito B (10 metų). Skiepijama iki pastojimo.
Nėščiųjų, sergančių gripu, priežiūra ar gydymas nėra išskirtiniai.
Negalima sergant ar dar nepasveikus būti darbo kolektyve – tai rizika užkrėsti bendradarbius, gripo komplikacijų grėsmė taip pat turi sulaikyti lovoje.
Šeimos nariai turėtų saugotis užsikrėsti ir mažiau kontaktuoti su sergančiąja.
Gerai vėdinti patalpas, kasdien valyti drėgnu būdu.
Nosines ir rankšluosčius dažnai keisti ir virinti.
Vartoti lengvai virškinamą, be prieskonių maistą, kadangi fermentų, reikalingų virškinimui skatinti, aktyvumas karščiuojant nėra pakankamas.
Tinkamai gydyti medikamentais.
Nėščiosioms antivirusiniai vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, todėl joms nerekomenduojami.
Taikomi bendrieji gripo gydymo principai. Jei temperatūra labai aukšta, būklė sunki, būtina gydyti stacionare.
Nekomplikuotas gripas gydomas namuose, skiriama simptomus mažinančių vaistų: nuo temperatūros ir kosulio, vitaminų su mikroelementais. Ligonį pagal galimybę reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra. Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 370C), netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja. Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2–3 litrus skysčių. Kai temperatūra didesnė nei 380 C ar kai temperatūra mažesnė, bet skauda galvą, vargina nemalonus karščio pojūtis bei šaltkrėtis, kol atvyks gydytojas, galima išgerti vieną tabletę (500 mg) paracetamolio. Paracetamolio perdozavimas pavojingas dėl vaisto toksiškumo.
Antibiotikai gripo viruso neveikia, jų gydytojas gali skirti dėl bakterinių komplikacijų grėsmės ar joms jau ištikus.
Žiemą reikia nešioti patogius ir šiltus batus. Nušalus kojas, lėtėja kraujotaka, dėl to yra rizikos susirgti įvairiais uždegimais. Antra, reikia nešioti kepurę. Peršalimas gali suaktyvinti nosiaryklėje esančias įvairias bakterijas ir virusus, taip pat – ir sukeliančius meningitą (galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimą). Be to, dėl šalčio susitraukia galvos odos kraujagyslės. Dėl tokių spazmų blogėja plaukų mityba, jie gali pradėti tik slinkti ir retėti.
Nėštumas tarsi patikrina moters imunitetą visų infekcinių ligų atžvilgiu. Manoma, kad, sergant infekcine liga, pagausėja medžiagų, kurios dalyvauja formuojantis imunitetui, t.y. interleukinų, sekrecija. O šie savo ruožtu gali skatinti virusų, tarp jų – ir gripo viruso, dauginimąsi.
Kaip jautriai reaguojama į neigiamus veiksnius, priklauso nuo moters imuniteto, darbo ir poilsio derinimo, mitybos, lėtinių ligų kontrolės bei žalingų įpročių. Alkoholis silpnina imuninę sistemą, todėl infekcinių ligų eiga būna sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, ilgesnė ligos trukmė. Rūkymas ir tikėtina jo pasekmė – lėtinis bronchitas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir taip sudaro palankias sąlygas virusui daugintis bei sunkina ligos eigą. Visa tai gali būti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo priežastis. Gripas rūkančiai moteriai ir kūdikiui, patiriančiam deguonies trūkumą, labai nepageidautinas.
Gripo sezono metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų (prekybos centrų, koncertų salių, visuomeninio transporto).
Šiandieninės medicinos praktikos požiūriu, skiepijimasis yra vienas iš asmens kultūros požymių.
Nuo gripo skiepijama saugiomis – vadinamosiomis negyvomis – vakcinomis. Gydytojui patarus, nėščias moteris skiepyti galima. Tačiau yra nuomonė, kad saugiau yra skiepytis šeimos nariams, ypač vaikams – taip į šeimą nepateks virusas. Susirgusius gripu šeimos narius reikia pagal galimybę izoliuoti. Juos slaugydama nėščia moteris turėtų užsidėti medicininę kaukę. Mūsų gydytojai, siekdami mažinti skiepų baimę (ji visiškai nepagrįsta), nėščioms moterims vis dėlto skiepytis nepataria. Pavyzdžiui, jeigu įvyktų persileidimas dėl visiškai kitų priežasčių, pasiskiepijusi moteris ir jos artimieji galbūt kaltintų save ir paskiepijusius medikus.
Planuojant šeimą, įvertinus, kad dirbtinis imunitetas išlieka apie vienerius metus, o gripo epidemija Lietuvoje paprastai būna sausio–vasario mėnesį, galima pasiskiepyti, pavyzdžiui, rugpjūtį, o pastoti planuoti po gripo epidemijos.
Ne nėščiosioms rekomenduojama skiepytis 1–2 mėn. iki gripo epidemijos (veiksminga pasiskiepyti, jei nepagalvota apie tai anksčiau, ir likus 2 savaitėms).
Kiti skiepai. Reprodukcinio amžiaus moterys turėtų pasiskiepyti nuo raudonukės (veiksminga 10 metų), taip pat suformuoti imunitetą nuo vėjaraupių, erkinio encefalito (veiksminga 5 metus) ir nuo hepatito B (10 metų). Skiepijama iki pastojimo.
Nėščiųjų, sergančių gripu, priežiūra ar gydymas nėra išskirtiniai.
Negalima sergant ar dar nepasveikus būti darbo kolektyve – tai rizika užkrėsti bendradarbius, gripo komplikacijų grėsmė taip pat turi sulaikyti lovoje.
Šeimos nariai turėtų saugotis užsikrėsti ir mažiau kontaktuoti su sergančiąja.
Gerai vėdinti patalpas, kasdien valyti drėgnu būdu.
Nosines ir rankšluosčius dažnai keisti ir virinti.
Vartoti lengvai virškinamą, be prieskonių maistą, kadangi fermentų, reikalingų virškinimui skatinti, aktyvumas karščiuojant nėra pakankamas.
Tinkamai gydyti medikamentais.
Nėščiosioms antivirusiniai vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, todėl joms nerekomenduojami.
Taikomi bendrieji gripo gydymo principai. Jei temperatūra labai aukšta, būklė sunki, būtina gydyti stacionare.
Nekomplikuotas gripas gydomas namuose, skiriama simptomus mažinančių vaistų: nuo temperatūros ir kosulio, vitaminų su mikroelementais. Ligonį pagal galimybę reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra. Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 370C), netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja. Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2–3 litrus skysčių. Kai temperatūra didesnė nei 380 C ar kai temperatūra mažesnė, bet skauda galvą, vargina nemalonus karščio pojūtis bei šaltkrėtis, kol atvyks gydytojas, galima išgerti vieną tabletę (500 mg) paracetamolio. Paracetamolio perdozavimas pavojingas dėl vaisto toksiškumo.
Antibiotikai gripo viruso neveikia, jų gydytojas gali skirti dėl bakterinių komplikacijų grėsmės ar joms jau ištikus.
Žiemą reikia nešioti patogius ir šiltus batus. Nušalus kojas, lėtėja kraujotaka, dėl to yra rizikos susirgti įvairiais uždegimais. Antra, reikia nešioti kepurę. Peršalimas gali suaktyvinti nosiaryklėje esančias įvairias bakterijas ir virusus, taip pat – ir sukeliančius meningitą (galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimą). Be to, dėl šalčio susitraukia galvos odos kraujagyslės. Dėl tokių spazmų blogėja plaukų mityba, jie gali pradėti tik slinkti ir retėti.
apie sisteminę raudonąją vilkligę (srv) pirmą kartą išgirdau socialinių...
Skaityti daugiauPernai Lietuvoje gripu sirgo apie 100 tūkst. gyventojų. Pasaulyje 1918 metais nuo gripo ir jo komplikacijų mirė 20 mln. žmonių, 1957-aisiais - apie milijoną. Mūsų šalyje gripo epidemijos dažniausiai kyla sausio vasario mėnesiais, tačiau pasitaiko ir gruodį bei kovą. Nuo 1991-ųjų Lietuvoje gripo epidemijos nebuvo tik 1994-1995 metais. Gripą, ūminę kvėpavimo takų ligą, sukelia A ir B tipo virusai. 2004-2005 m. gripo sezoną dominuos šios gripo virusų padermės: A/Fujian/411/2002 (H3N2), A/ New Caledonia/20/99 (H1N1), B/Shanghai /361/2002. Vadinamasis Fudžijamo padermės virusas ypač paplito per 2003-2004 m. sezoną ir „išstūmė” iki tol vyravusį vadinamąjį Maskvos padermės (A/Moscow/10/99 (H3N2) virusą. Naujosios Kaledonijos bei Šanchajaus padermių virusai jau buvo nustatyti ankstesniais metais. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint, kalbant ar net ramiai kvėpuojant. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, „laužo” kaulus, skauda galvą. VU MF Infekcinių ligų klinikos gydytoja infektologė dr. Daiva Radzišauskienė pataria žmonėms, kuriems pasireiškė gripo simptomų, kuo anksčiau pasirūpinti tinkamu gydymu. Svarbu išnaudoti ir natūralias organizmo „gynybos pajėgas”. ...
Skaityti daugiauPasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...
Skaityti daugiauĮ klausimus apie tai, kaip vakcinos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, atsako Vilniaus universiteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros docentas Algimantas VINGRAS....
Skaityti daugiauŽodis gripas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio grippe, gripper, kurio reikšmė - “sugriebti, sučiupti”. Liga užklumpa staiga, o kasmetinės gripo epidemijos bei komplikacijos pareikalauja ne tik milijoninių išlaidų, bet ir žmonių gyvybių. Liga, kurios simptomai tokie pat kaip gripo, aprašyta dar Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.). Senieji raštai liudija, kad Hipokratas, Dioskoridas, Plinijus šiai ligai gydyti, be kitų priemonių, vartojo ir šeivamedį. Šeivamedis auga ir Lietuvoje. Jo žiedų galima prisirinkti ar nusipirkti vaistinėje. Tai - prakaitavimą skatinanti priemonė....
Skaityti daugiauGripas – viruso sukeliama lengvai užkrečiama infekcinė liga. Jis dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcija, tačiau užsikrėtus negaluoja visas vaikučio kūnelis....
Skaityti daugiauPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai teigia: „2009 metų gripo pandemija plinta pasaulyje precedento neturinčiu greičiu“. Naujasis – A(H1N1) virusas planetoje išplito 4 kartus greičiau nei per ankstesnes gripo pandemijas. Daugiausiai mirties atvejų užregistruota Argentinoje, JAV, Meksikoje ir Australijoje. Vakciną nuo naujojo gripo Lietuvoje turėsime tik kitų metų pradžioje, ir jos užteks ne visiems. Tad šiuo metu kiekvienam mūsų labai svarbu tinkamai pasirengti sezoniniam gripui. Mat jei prie pandeminio gripo viruso prisidėtų ir sezoninis – tai labai pasunkintų ligos eigą. „Sezoninio gripo vakcina prieinama visiems, – sako Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, – tad ligos galima išvengti nelabai sudėtingai – tiesiog laiku pasiskiepijus.“ Be to jam gydyti yra efektyvių, nuo seno žinomų vaistų. Gripas – viena iš seniausių žmonijos ligų, aprašyta dar antikos laikais. Jo sukėlėjas plinta čiaudint ar kosint kartu su mikroskopiniais seilių lašeliais. Kasmet Lietuvoje registruojama bent 2-4 su gripu susijusios mirtys, tačiau realiai jų kur kas daugiau. Pasaulyje kasmet nuo gripo ar jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo miršta 500 tūkst. – 1 mln. žmonių. ...
Skaityti daugiauNuo tos dienos, kai Brazilijos mokslininkai San Paulo mieste į ligoninę paguldyto paciento organizme aptiko naują vadinamojo kiaulių gripo viruso A (H1N1) štamą, netyla kalbos. Žmonės nerimauja, girdėdami mokslininkų nuogąstavimus, kad naujasis virusas, nuo kurio vakcina dar vis kuriama, gali kelti pavojų žmonijai, ir vis prisimena „ispaniškąjį gripą“, nusinešusį dešimtis milijonų gyvybių....
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku dažnas iš mūsų peršąlame ar susergame gripu. Taip mes vadiname slogavimą, kosėjimą, karščiavimą ir kitus panašius simptomus sukeliančias ligas, kurie daugelį žmonių po kelias ar keliolika dienų vargina keletą kartų per metus. ...
Skaityti daugiauRudenį, atėjus šaltesniems orams ir nuolat merkiant lietui, dažnas imame sloguoti ar kosėti, – nusilpus imuninei sistemai, organizmą ima pulti įvairūs virusai. Tačiau ne kiekvienas virusas paguldo mus į lovą... Kaip ir kasmet bijome pavojingiausio peršalimo viruso – gripo, jis ne tik paguldo žmogų į ligos patalą, bet ir sukelia daug komplikacijų, kurios kartais gali pasibaigti labai tragiškai – kiekvienais metais nuo jo pasaulyje miršta apie 500 tūkst. žmonių....
Skaityti daugiauDaugeliui iš mūsų žinomi nemalonūs gripo simptomai – varvanti nosis, ašarojančios akys, silpnesnis ar stipresnis kosulys, plyštanti galva, bendras kūno silpnumas. Gyvenimo patirtis byloja – dažnai apsauga nuo šios ligos pasirūpinama pavėluotai, jau susirgus. Kai prislegia darbo ar šeimos rūpesčiai, sveikata, rodos, pasirūpinti lyg ir nebelieka laiko. Kad tokių atvejų išvengtume, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialiste Gražina RIMŠELIENE apie vieną iš patikimiausių apsaugos nuo gripo būdų – skiepus. ...
Skaityti daugiauDaugeliui iš mūsų žinomi nemalonūs gripo simptomai – varvanti nosis, ašarojančios akys, silpnesnis ar stipresnis kosulys, plyštanti galva, bendras kūno silpnumas. Gyvenimo patirtis byloja – dažnai apsauga nuo šios ligos pasirūpinama pavėluotai, jau susirgus. Kai prislegia darbo ar šeimos rūpesčiai, sveikata, rodos, pasirūpinti lyg ir nebelieka laiko. Kad tokių atvejų išvengtume, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialiste Gražina RIMŠELIENE apie vieną iš patikimiausių apsaugos nuo gripo būdų – skiepus. ...
Skaityti daugiauAr jūs turite laiko sirgti? Kokius jausmus sukelia vien mintis apie perštinčią gerklę, keistą sausą ir skausmingą kosulį ir nesuprantamą nuovargį... Vaikystėje dauguma mūsų eidami į mokyklą be šaliko, ar paslapčiomis valgydami ledus kartais pasvajodavo apie atsiradusį peršalimą, kuris išgelbėtų nuo namų darbų. Tačiau ką apie peršalimą galvojate dabar, kai dėl intensyvaus tempo nėra kam palikti darbų, namų ir kitų rūpesčių? Dažniausiai į pirmuosius simptomus numojate ranka – pats praeis, ir kimbate į darbus? Tačiau negydomas peršalimas gali peraugti į kur kas sunkesnę ligą... Taigi, kaip atpažinti peršalimą ir ką daryti, jei jau peršalote? ...
Skaityti daugiauGripas ir peršalimas. Dvi skirtingos, tačiau ir labai panašios ligos, kartais sukeliančios šiokią tokią sumaištį norint jas atskirti. Dažnai žmogus net ir pats negali atsakyti, kuria iš jų susirgo. Tačiau bet kokiu atveju gydytis reikia, o, kad būtų paprasčiau ir aiškiau tai daryti, siūlome pasinaudoti žemiau pateikiama informacija. ...
Skaityti daugiauPraktiškai nebūna metų, kad visame pasaulyje nekiltų gripo epidemijų. Kiekvienais metais šia liga suserga nuo 10 iki 20 proc. pasaulio gyventojų. Gripas – nepaprastai pavojinga liga. Tiek tuo, kad jo virusas labai greitai plinta ir suserga labai daug žmonių, tiek savo komplikacijomis, kurios sukelia milijonus mirčių. Be to, virusas nuolat kinta, dėl to yra didelė pandemijos grėsmė. Apie gripą, jo keliamus pavojus ir, svarbiausia, veiksmingiausius profilaktikos bei gydymo būdus pasakoja Kauno II klinikinės ligoninės gydytoja Egidija PAURIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumo metu prisidėjusi infekcinė liga – nepageidaujamas sveikatą trikdantis bei organizmo sistemų ir organų veiklą papildomai pasunkinantis veiksnys. Kaip šiuo moteriai svarbiu laikotarpiu išvengti gripo bei kitų infekcinių ligų, ar gripas gali paveikti nėščiosios ir būsimo kūdikio sveikatą? Atsako Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos docentė Marija Vida BAREIŠIENĖ. ...
Skaityti daugiauKasmet nuo žiemos vidurio iki pavasario į Lietuvą ateina gripo sezonas. Oro lašeliniu būdu gripo sukėlėjas virusas sparčiai išplinta, sergamumas kartais pasiekia epidemijų mastą (kai 10 tūkst. gyventojų užregistruojama 100 ar daugiau susirgimų). Lietuvoje kasmet gripu serga 100 tūkst. žmonių, ir jų vis daugėja. ...
Skaityti daugiauLietuvoje kasmet užregistruojama 40–190 tūkstančių gripo atvejų, nors iš tikrųjų sergamumas gripu yra didesnis. Pasaulyje kiekvienais metais kyla gripo epidemijos, kurių metu visada pastebimas bendras gyventojų mirtingumo padidėjimas. ...
Skaityti daugiauKlinikiniai gripo simptomai: kaulų „laužymas”, raumenų, sąnarių, galvos skausmas, aukšta temperatūra (iki 39–40° C) su šaltkrėčiu. Vyrauja kataro simptomai: žiočių, gleivinės, junginės hiperemija, gerklės peršulys, sloga, sausas erzinantis kosulys, čiaudulys, pakimęs balsas. Galimas akių obuolių skausmas, bendras organizmo silpnumas, raumenų, pilvo skausmai. Ligos pradžioje gali pasireikšti hemoraginis sindromas: kraujavimas iš nosies, skrandžio ar žarnyno. Paprastai simptomai nurimsta po kelių dienų, tačiau kartais užsitęsia iki kelių savaičių. Gripą diagnozuoti nėra sunku, reikia tiksliai įvertinti klinikinius simptomus, išsiaiškinti galimus kontaktus. Jis dažnai painiojamas su paprastu peršalimu ar paragripu, kuriems nebūdinga staigiai progresuojanti eiga bei ligos pradžioje ryškėjanti intoksikacija....
Skaityti daugiauGripą - ūminę kvėpavimo takų ligą - sukelia gripo A, B ir C tipų virusai. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, “laužo” kaulus, stipriai skauda galvą. Trečią ketvirtą ligos dieną prasideda sloga bei peršti gerklę. Jei nekyla komplikacijų, pasveikstama per 5 ar 10 dienų. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint ar net ramiai kvėpuojant. KMU Infekcinių ligų klinikos vadovas habil. dr. profesorius Alvydas Laiškonis įspėjo: daugelis žmonių mano, kad gripas nėra grėsminga liga. Deja, dėl keliolikos mūsų šalies žmonių, tarp jų ir jaunų, mirčių nuo gripo komplikacijų bei didelių ekonominių nuostolių dėl šios ligos nesusimąstoma. Nepakankamai įvertinama ir vakcinacijos svarba. Prof. A.Laiškonį paprašėme papasakoti apie ligos prevenciją bei veiksmingą gydymą. ...
Skaityti daugiauGripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Gripas ir kitų virusų sukeltos kvėpavimo takų infekcijos - vienos iš dažniausių ligų. Lietuvoje kasmet užregistruojama 400-700 tūkstančių gripo atvejų, nors iš tikrųjų sergamumas gripu yra didesnis. Kiekvienais metais kyla gripo epidemijos, kurių metu suserga 15-20 proc. žmonių. Epidemijų metu visada padidėja bendras gyventojų mirtingumas, padažnėja hospitalizacijos. Gripo epidemijos daro didelę ekonominę-socialinę žalą. Daugelis žmonių negali dirbti, vaikai lankyti mokyklų....
Skaityti daugiauŽodis gripas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio grippe, gripper, kurio reikšmė - “sugriebti, sučiupti”. Liga užklumpa staiga, o kasmetinės gripo epidemijos bei komplikacijos pareikalauja ne tik milijoninių išlaidų, bet ir žmonių gyvybių. Liga, kurios simptomai tokie pat kaip gripo, aprašyta dar Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.). Senieji raštai liudija, kad Hipokratas, Dioskoridas, Plinijus šiai ligai gydyti, be kitų priemonių, vartojo ir šeivamedį. Šeivamedis auga ir Lietuvoje. Jo žiedų galima prisirinkti ar nusipirkti vaistinėje. Tai - prakaitavimą skatinanti priemonė....
Skaityti daugiau
