Žarnyno ešerichiozės (A04.0-A04.4)

1. Etiologija:
sukėlėjai yra E.coli – Escherichia genties gramneigiamosios bakterijos, priklausančios Enterobacteriaceae šeimai:
E.coli enterotoxica (ETEC) – sukelia į cholerą panašius viduriavimus vaikams, diarėjas keliautojams;
E.coli enteropaiogenica (EPEC) – sukelia kolienteritus kūdikiams ir vaikams;
E.coli enteroinvasyva (EIEC) – sukelia į šigeliozę panašius viduriavimus vaikams ir suaugusiesiems;
E.coli enterohaemorrhagica (EHEC) – sukelia į šigeliozę panašius viduriavimus (dažnai E.coli 0157:H7);
E.coli enteroaggregatyva (EAggEC) – sukelia viduriavimus kūdikiams, vaikams, imunosupresyviems asmenims;
E.coli enteroadhaesyva (EAEC) – sukelia viduriavimus kūdikiams ir vaikams.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – galvijai, kurie gali būti E.coli nešiotojai, ypač veršiukai, ūmine ešerichioze sergantys žmonės, sveiki patogeninių ešerichijų nešiotojai;
užsikrečiama per išmatas ar burną, vartojant užkrėstus maisto produktus, vandenį, nepasterizuotą pieną, sultis ir kt. Gali būti E.coli endogeninis šaltinis: užkratas iš tarpvietės gali patekti į šlapimo, lytinius takus.
Imunitetas – trumpalaikis, tipiškas, specifinis.

3. Klinika:
a) ešerichiozė, sukelta ETEC (keliautojų diarėja):
inkubacinis laikotarpis – 16–72 val.;
ūmi pradžia, bendras silpnumas, galvos svaigimas;
temperatūra normali ar subfebrili;
difuziniai raižantys pilvo skausmai;
enterinio pobūdžio viduriavimas vandeningomis, neturinčiomis blogo kvapo išmatomis;
retais atvejais gali būti pykinimas ir vėmimas;
pilvas papūstas, mažai skausmingas čiuopiant, stiprus gurgėjimas;
retais atvejais gali būti žaibiška eiga su greita toksikoze.
b) ešerichiozė, sukelta EIEC:
inkubacinis laikotarpis – 6–48 val.;
bendros intoksikacijos požymiai:
silpnumas,
galvos skausmai,
apetito pablogėjimas,
raumenų skausmai (daugeliui ligonių šių reiškinių gali nebūti);
dažniausiai temperatūra normali;
apie 1/4 ligonių temperatūra pakyla iki 38–39°C;
viduriavimas iš pradžių enteritinio, vėliau – kolitinio (raižymas pilvo apačioje, tenezmai) pobūdžio iki 10 kartų per parą su gleivių, kartais – kraujo priemaiša; čiuopiant pilvą, jautri, spazminė storoji žarna; ligos eiga gėrybinė, pasveikstama per 5–7 d.
c) ešerichiozė, sukelta EHEC (0157:H7):
d) inkubacinis laikotarpis – 2–4 paros;
ūmi pradžia, neryškus intoksikacinis sindromas;
temperatūra normali ar subfebrili;
iš pradžių enterokolitinis sindromas (vandeningos išmatos iki 4–5 kartų per parą be kraujo);
nuo 4–5 ligos dienos – hemoraginis kolitas (stiprūs skausmai pilve, tenezmai, viduriavimas su kraujo priemaiša);
3–5% ligonių po 6–8 d. prasideda hemolizinis – ureminis sindromas
arba trombozinė trombocitopeninė purpura (mirštamumas sudaro 3–7%).

4. Diagnozę pagrindžia:
išmatų pasėlyje išaugusios ešerichijos;
toksino nustatymas maiste ir išmatose PGR metodu (EHEC, ETEC): rektoromanoskopuojant nustatomas difuzinis katarinis (ETEC), katarinis hemoraginis (EIEC), kararinis hemoraginis, erozinis hemoraginis (EHEC) proktosigmoiditas.

5. Diagnozės formulavimas:

Escherichiosis intestinalis acuta (pagrįsta: klinika, epidemiologija, bakteriologinis išmatų tyrimas: E.coli (ETEC, EHEC ir kt.) RRS: Proctosigmoiditis haemorrhagica ir EHEC toksinas (PGR). Dehydratatio I° (II°, III° , IV°).

Ligos sunkumas: levis, mitis, gravis.

II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – SK↓, Ptm.
3. Etiotropinis gydymas: antibakteriniai preparatai skiriami tik vidutinio sunkumo ir sunkiai ligos eigai gydyti.
Vidutinio sunkumo atvejais skiriama: trimetoprimo-sulfametoksazolio gerti po 160–800 mg 2 kartus per parą; arba fluorochinolonų: gerti ciprofloksacino po 250–500 mg 2 kartus per parą.
Sunkios eigos atvejais skiriama: į veną cefotaksimo (klaforano) po 1–2 g 3 kartus per parą arba į veną ciprofloksacino ar ofloksacino po 0,2 g 2 kartus per parą; kartu galima
skirti ir aminoglikozidų (gentamicino, tobramicino) įprastines dozes.
Gydymo trukmė – 3–7 dienos.
Etiotropinio ešerichiozės, sukeltos EHEC, gydymo nėra. Trimetoprimas ir sulfametoksazolis būklę sunkina.
4. Patogenezinis gydymas:
a) lengva ligos eiga – duodama gerti gliukozės ir elektrolitų tirpalų (oratillo, rehidrono, gastrolito ir kt.) po šaukštelį kas 3–5 min. (500–1000 ml per parą);
b) sunki ligos eiga – į veną lašinama elektrolitų tirpalų, duodama gerti gliukozės ir elektrolitų tirpalų;
c) mukoprotektorių (smektos) gerti;
d) eubiotikų (lakto- ir bifidobakterijų preparatų) disbiozės korekcijai, gerti.
5. Simptominis gydymas: polivitaminų gerti. Keliautojams rekomenduojama trimetoprimo ir sulfametoksazolio, doksiciklino ar ciprofloksacino chemoprofilaktika (įprastomis dozėmis).

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė