Virusinis D hepatitas (delta infekcija) (B17)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – D hepatito virusas (HDV), šeima nežinoma, priskirtas prie palydovinių (satelitinių) virusų grupės, viruso genomą sudaro viengubos vijos RNR. Išorinį HDV dangalą sudaro HBsAg. Kartu su HBV sukelia mišrias infekcijas.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantieji simptominėmis ir besimptomėmis ligos formomis; užsikrėtimo būdai – tokie patys kaip HB; susergama, kai organizme jau yra HBs Ag (superinfekcija) arba kartu su B hepatitu (koinfekcija); visi asmenys, imlūs HBV, imlūs ir HDV.
3. Klinika:
inkubacijos laikotarpis koinfekcijos (vienu metu HB ir HD) atveju – nuo 6 sav.
iki 6 mėn., superinfekcijos (lėtinis HBV nešiotojas užsikrečia HDV) – nuo 2 iki 8 savaičių;
astenovegetacinis ir dispepsijos prodromai (apie 30% ligonių būna artralgija),
dažnesnė intoksikacija, dažnesnis edemlnis-ascitinis sindromas; esant koinfekcijai galima dvibangė ligos eiga su 2–5 sav. intervalu; neretai (1–10% atvejų) prasideda „žaibiškas“ hepatitas su hepatinės en-cefalopatijos reiškiniais; superinfekcijos atveju – ligos eiga sunkesnė, dažnai poūmės hepatinės encefalopatijos reiškiniai, 5–20% atvejų prasideda „žaibiškas“ hepatitas; lėtinė HDV infekcija prasideda tik po superinfekcijos ir 20–60% ligonių per 2–6 metus pereina į kepenų cirozę.
4. Diagnozę pagrindžia:
HDV RNR radimas kraujo serume; imunologiniai žymenys:
esant koinfekcijai – anti-HDV, anti-HDV IgM, HBs Ag, anti-HBc IgM, HBe Ag;
esant superinfekcijai – anti-HDV ir anti-HDV IgM dideli titrai, HBs Ag, nebūna anti- HBc IgM; biocheminiai kraujo tyrimai – kaip HB atveju.
5. Diagnozės formulavimas:
Coinfectio hepatitis B et hepatitis D acuta arba HBV/HDV coinfectio ac. Hepatitis B acuta. Hepatitis D acuta (coinfectio). Superinfectio hepatitis B et hepatitis D acuta arba HBV/HDV superinfectio ac. Ligos sunkumas: tevis, mitis, gravis.
II. Gydymas:
gydoma kaip sergant ūminiu B hepatitu, α2-interferonas neveiksmingas. Rekomenduojamas dispanserinis stebėjimas, kaip ir HB rekonvalescentų. Imunoprofilaktika: HB vakcina apsaugo ir nuo HD (koinfekcijos) tačiau neapsaugo žmonių, turinčių išlikusią HBV infekciją.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė