Tymai (B05)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – virusas Morbillivirus, turintis DNR, priklauso Paramyxovi-ridae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis tymais žmogus; užsikrečiama nuo sergančiojo lašiniu būdu per orą – 3–5 d. iki išbėrimo pradžios ir 4 dienas po bėrimo. Imlumas tymams
beveik visuotinis (95%). Persirgus lieka ilgalaikis imunitetas. Tymais neserga tik pirmų 3-jų mėnesių kūdikiai, jei jų motinos yra persirgusios tymais.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 9–10–11 d. (jei leista Ig – 21–28 d.) Katarinis laikotarpis: trunka apie 3–5 d.: aukšta temperatūra (38–39 °C), tipiška išvaizda:

paraudusios akys, patinę apatiniai vokai,
ašarojimas;
konjunktyvitas, šviesos baimė, rinitas;
kosulys (dažnai „lojantis“);
bendra intoksikacija: silpnumas, galvos skausmai,
blogas
apetitas;
enantema minkštajame ir kietajame gomuryje;

2-ą Ilgos dieną – Filatovo-Kopliko dėmelės skruostų gleivinėje (panašios į baltas kruopeles paraudusioje gleivinėje), tai patognominis
tymų požymis,
baigiantis katariniam laikotarpiui, temperatūra dažnai sunormalėja;
Bėrimo laikotarpis: vėl pakyla temperatūra (3–4 d – aukšta, sunormalėja 8–9-ą d.) etapinis makulopapulinis bėrimas:
1- ą d. – už ausų, nosies nugarėlėje, visame veide, kakle;
2- ą d. – liemens srityje, rankose, šlaunyse;
3- ą d. – visose galūnėse (veide tuo metu jau nyksta), gali padidėti kaklo, sprando, pažastų limfmazgiai.
Išnykus bėrimui, oda pleiskanoja, 3-8 d. ilieka pigmentacija.
Komplikacijos:
pneumonija, laringitas;
stomatitas;
otitas;
limfadenitas;
meningoencefalitas;
poūmis sklerozuojantis panencefalitas (praėjus daugeliui
metų po
ūminės tymų infekcijos).

4. Diagnozę pagrindžia:
būdingi klinikiniai požymiai;
laboratoriniai tyrimai atliekami retai:
viršutinių kvėpavimo takų sekreto virusologinis tyrimas;
viruso antigeno nustatymas tiriamoje medžiagoje iš nosiaryklės turinio IF, ELISA metodais;
savitųjų IgM klasės antikūnų nustatymas ELISA metodu; viruso RNR nustatymas (PGR);
inkubaciniu laikotarpiu gali būti leukocitozė, vėliau – leukopenija, reliatyvi
limfocitozė.
5. Diagnozės formulavimas:
Morbilli f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Antrasis režimas visą karščiavimo laikotarpį, kritus temperatūrai, – trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinio gydymo nėra.
Prasidėjus bakterinėms komplikacijoms, skiriami antibiotikai.
4. Patogenezinis gydymas:
Karščiavimo laikotarpiu – išgeriamas pakankamas skysčių kiekis, esant sunkiai ir
komplikuotai tymų eigai – detoksikacija į veną gliukozės, elektrolitų tirpalais.
5. Simptominis gydymas:
a) traiškanojančios akys plaunamos 2% boro rūgšties tirpalu;
b) polivitaminų preparatai gerti;
c) galvos skausmas mažinamas nenarkotiniais analgetikais.
Tymų imunoprofilaktika: vaikai skiepijami pagal skiepų kalendorių gyvąja susilpninta vakcina (veiksmingumas – 95–98%) (žr. 255 psl.). Būtina profilaktika bendravusiems su sergančiu tymais ligoniu ( ne vėliau kaip 5-ą d.) -pasyvi imunizacija homologiniu imunoglobulinu (0,25 ml/kg).

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė