I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – gyvūnų askaridė: Toxocara canis (šunų) ir Toxocara mystax seu cati (kačių) – geohelmintas, priklauso Nematodą šeimai.
2. Epidemiologija:
invazijos šaltinis – šuninių šeimos gyvūnai (šunys, vilkai, lapės), katės, kurių plonojoje žarnoje bei skrandyje gyvena parazitas. Iš ten nesubrendę
kiaušinėliai patenka į aplinką, dirvožemyje subręsta. Užsikrečiama per nešvarias rankas, maistą, vandenį, užterštus subrendusiais parazito kiaušinėliais.
3. Klinika:
lervų invazijai būdinga subfebrilus, rečiau febrllus karščiavimas, jo eiga atkrytinė;
kataro, bronchito (kartais su astmos simptomu) reiškiniai, bronchopneumonija, sausas kosulys;
sunkiais atvejais – padidėja kepenys, blužnis bei limfmazgiai; galimas pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kartais bėrimas (dilgėlinė, eritema) su niežuliu; lervų gali būti akyse, smegenyse, širdyje; vaikams gali būti regėjimo sutrikimų dėl susidariusių granuliomų akyse; toksokarozinio
endoftalmito, chorioretinito požymiai;
retais atvejais atsiranda neurologinių simptomų – epilepsiniai traukuliai. Toksokarų lervos su krauju ne tik migruoja į įvairius organus, bet gali prasiskverbti pro placentą arba su motinos pienu patekti naujagimiui.
4. Diagnozę pagrindžia:
savitųjų antikūnų (IgM, IgG, IgA klasių) radimas tiriant ELISA, Western- blot metodu; žmogaus išmatose toksokarų kiaušinių nebūna; hipereozinofilija (net iki 80%) ir leukocitozė, padidėjęs ENG.
5. Diagnozės formulavimas:
Toxocarosis seu Toxocariasis. Galima nurodyti visceralinę (vidaus organų) ar odos (įvairūs dermatitai) formas II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1, viduriuojant – SK↓.
3. Etiotropinis gydymas - dehelmintizacija (žr. 244 psl.). vienu iš šių vaistų: tiabendazolio (mintezolio) gerti po 25 mg/kg kūno masės (ne daugiau kaip 3,0 g per parą) 2 kartus per dieną, 7–28 dienas; mebendazolio (vermokso) gerti po 100–200 mg 2 kartus per dieną, 10–21 dieną;
dietilkarbamazino gerti po 2 mg/kg kūno masės 3 kartus per dieną, 7–10 dienų (Lietuvoje šiuo metu neregistruotas); albendazolio (šiuo metu Lietuvoje neregistruotas) gerti po 400 mg 2 kartus per dieną, 5 dienas.
4. Patogenezinis ir simptominis gydymas skiriamas, atsižvelgiant į vyraujančius klinikinius simptomus:
detoksikacija gliukozės, elektrolitų tirpalais, labai sunkių formų atvejais – kortikosteroidai; antihistamininiai vaistai.
Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė