Rožė (A46)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – A grupės β–hemolizinis streptokokas, Streptococcus pyogenes,
aerobas, gramteigiamasis, priklauso Streptococcaceae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis streptokokine infekcija arba streptokokų nešiotojas;
žmogus nuo žmogaus neužsikrečia;
dažniau serga pagyvenusios, turinčios venų, limfagyslių bei odos pažeidimą (trofinės opos) moterys, prieš ligą gali būti mikrotraumų; susergama patekus streptokokui pro pažeistą odą ir gleivinę; streptokokas iš gleivinės į odą gali patekti per kraują ar limfą (endogeninė infekcija);
persirgusieji imuniteto neįgyja, liga linkusi kartotis.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 2–5 dienos;
prasideda ūmiai;
karščiavimas, šaltkrėtis;
galvos skausmas;
bendras silpnumas, intoksikacija;
pažeidimo vietos veržimas, niežėjimas;
audinių patinimas, paraudimas: ribos aiškios, kraštai pakilę, netaisyklingos formos,
dažnai lyg liepsnos liežuviai, gali susidaryti pūslių bei audinių nekrozė;
rožė gali kartotis (25–88% atvejų) po kelių dienų, kelių ar keliolikos metų,
nuo kelių iki keliolikos kartų; tada sutrinka limfos nutekėjimas – limfostazė, dramblialigė,
hiperkeratozė.
Klinikinės formos: pirminė, atkrytinė (recidyvuojanti).

4. Diagnozę pagrindžia:
būdingi klinikiniai požymiai, gali būti leukocitozė.

5. Diagnozės formulavimas:
Erysipelas erythematosum.reg.faciei primarium (recidivans).
Erysipelas erythematoso-bullosum.
Erysipelas erythematoso-bulloso-haemorrhagicum.
Erysipelas erythematoso-haemorrhagicum.
Erysipelas phlegmonosum.
Erysipelas necroticum, s. gangrenosum.
Kiekviena forma gali būti pirminė (primaria), atkrytinė (recidivans).
Pavyzdžiui: Erysipelas erythematosum primarium, reg.cruris sin., f. levis (mitis, gravis).

II. Gydymas:
1. Antrasis-trečiasis režimas (atsižvelgiant į proceso vietą).
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
Pirminės rožės:
a) penicilino G švirkščiama į veną nuo 3–6 iki 12 mln. W (atsižvelgiant į ligos sunkumą), gydymo kursas – 10 dienų; antram gydymo kursui skiriama eritromicino 1,5–2,0 g per parą, gydymo kursas – 7–10 dienų;
b) lengvos eigos atvejais gerti skiriama vieno iš šių vaistų: eritromicino, oksacilino, ampicilino įprastomis dozėmis, 7–10 d.
Kai kurie hemoliziniai streptokokai atsparūs tetraciklinui, todėl doksiciklinas ne visada veiksmingas.
Vietiškai skiriama aerozolių nudegimams gydyti, jie turi hormonų preparatų.
Atkrytinės rožės:
pirmajam gydymo kursui skiriama vieno iš šių antibiotikų:
a) oksacilino gerti (paros dozė – 4,0–6,0 g), gydymo kursas – 7–10 dienų;
b) doksiciklino (vibramicino) gerti: pirmą kartą – 0,2 g, kitas dienas -po 0,1 g vieną kartą per parą, gydymo kursas – 10 dienų;
c) cefazolino švirkščiama į raumenis po 0,5 g 3 kartus per parą, gydymo kursas – 10 dienų.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių negalima skirti atsarginių antibiotikų, pirmajam gydymo kursui skiriama į veną penicilino G (po 6–10 mln. W per parą, gydymo kursas – 10 dienų), antrajam gydymo kursui kuo antibiotiko. Atkryčių profilaktikai giliai į raumenis švirkščiama ilgesnio veikimo benzatino benzilpenicilino po 1,2–2,4 mln. W kas 2–4 sav. 6 mėn., kartais 1–2–3 metus, atsižvelgiant į atkryčių dažnį.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) skiriama antihistamininių preparatų.
Nespecifinis gydymas nuo uždegimo:
a) gerti skiriama ibuprofeno įprastomis dozėmis;
b) jeigu ligos eiga sunki, skiriama gerti prednizolono, pradedant nuo 30–60 mg
per parą, po to kas 3–5 dienas dozė mažinama.
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) gerti skiriama polivitaminų preparatų.