Medžiagų apykaitos sutrikimai
Pykinimas ir vėmimas, po kurio nepalengvėja, gali būti diabetinės ketocidozės ar inkstų ligų sukeltos uremijos (kai toksinių medžiagų patenka į kraujotaką) pasekmė.
Infekcinės ligos
Meningitas, arachnoiditas, įvairios kilmės pneumonijos, encefalitas - ligos, paprastai lydimos karščiavimo, aukštos temperatūros, pykinimo ir vėmimo.
Alergija
Gali pykinti dėl padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams, pavyzdžiui, pienui, vaisiams.
Neuropsichologiniai sutrikimai
Bulimija ir nervinė anoreksija - tai nerviniai valgymo sutrikimai. Sergantieji bulimija refleksiškai paskatina vėmimą, siekdami pašalinti iš skrandžio maistą. Sergant nervine anoreksija prarandamas apetitas, valgoma per prievartą. Neretai maistas sukelia šleikštulį, pykinimą ir vėmimą.
Kitos priežastys
Pykinimas ir vėmimas gali įspėti apie grėsmingas gyvybei būkles išsivysčius smegenų navikams ar dėl vidinio kraujavimo patyrus traumas. Pykinimas - vienas iš epilepsijos, migrenos požymių.
Retesni yra oftalmologiniai veiksniai, kai pykina dėl akių nuovargio. Pykinimą gali sukelti glaukoma - padidėjęs akispūdis.
Psichogeninis pykinimas
Pykinimas matant arba užuodus ką nors nemalonaus ar vos apie tai pagalvojus. Toks pykinimas dažniausiai būdingas sergantiesiems neuroze.
Nėščiųjų pykinimas
Kai kurias nėščiąsias pykina dėl toksikozės, kuri yra besikeičiančios hormonų ir medžiagų apykaitos pasekmė. Gyd. K.Borkienė būsimoms mamoms pataria: "Atsibudusi neskubėkite atsikelti, nepašokite staiga. Pasiverskite ant šono ir dar lovoje išgerkite puodelį saldžios arbatos. Kiek pagulėjusios atsikelkite. Bet kokių vaistų, netgi nuo peršalimo, vartojimas be gydytojo rekomendacijos gali pakenkti vaisiui. Po 16 nėštumo savaitės pykinimas paprastai praeina".
Kai virškinimas sutrinka dėl skrandžio motorikos susilpnėjimo
Kai skrandžio lygiųjų raumenų judesiai tampa vangūs arba visai išnyksta - dėl netinkamos maisto kokybės, per didelio kiekio, apsinuodijus maistu, karščiuojant, dėl psichologinių ar kitų fizinių veiksnių - viena iš pagalbos priemonių yra vaistai, kurie sureguliuoja skrandžio motoriką. Tokiu poveikiu pasižymi Cerucal (metoklopramidas), specifiškai veikiantis įskrandžio ir dvylikapirštės žarnos zoną. Vaistas pro centrinę nervų sistemą slopina vėmimo centrą smegenyse, reguliuoja virškinamojo trakto motorinę funkciją, dėl to greičiau išsituština skrandis. Vartojant vaisto atsipalaiduoja stemplė - tai slopina vėmimą, atpylimą ir funkcinės kilmės spazmus. Cerucal (metoklopramidas) didina įskrandžio raumenų įtempimą ir neleidžia skrandžio rūgščiai patekti į stemplę, apsaugo nuo rėmens.
Vestibuliarinio aparato "netobulumas", "jūros" bei "skrydžio" liga
"Galima sakyti, matome ne vien akimis. Juk ir užsimerkę žinome, ar stovime, ar sėdime, ar esame pasilenkę, - sakė gyd. Kristina Borkienė. - Už orientavimąsi aplinkoje "atsakinga" vidinėje ausyje esanti vadinamoji sraigė. Kai kurios ligos gali sutrikdyti vestibuliarinio aparato veiklą. Dėl šios priežasties arba įgimtų ypatumų kai kurie žmonės negali skristi lėktuvu, juos pykina plaukiant laivu, supantis karuselėje. Sergant Menjero liga pažeidžiamos sraigės struktūros, patiriamas nuolatinis pykinimas. Vestibuliarinį aparatą galima lavinti specialiais koordinacijos ir pusiausvyros pratimais, slidinėjant, čiuožiant. "Jūros" ar "supimo" ligos simptomų kelionės metu padės išvengti antihistamininiai, blokuojantys H1 receptorius medikamentai, pavyzdžiui, dimenhidrinolo preparatai (Dramamine, Vomex). Treniruotės lavina pusiausvyrą ir padeda išvengti nemalonių pykinimo epizodų, tačiau jeigu vestibuliarinio aparato sutrikimai yra organinės kilmės, reikia kreiptis į gydytoją. Visuomet, kai pykina dėl neaiškių priežasčių, kai kartu karščiuojama, juo labiau jeigu tai kartojasi, o po vėmimo savijauta nepagerėja, reikia kreiptis į gydytoją. Rengdamiesi tolimesnei kelionei, ypač - į egzotines šalis, pasitarkite su šeimos gydytoju, kokių reikia vaistų, paklauskite patarimų, pasiskiepykite. Tai sumažins pavojų sirgti užkrečiamomis ligomis, o tuo pačiu išvengsite nemalonių virškinamosios sistemos sutrikimų. Juk vykdami į tolimas šalis pasirūpiname sveikatos draudimu, o ar žinome, kokia mūsų sveikata?" - paragino gyd. K.Borkienė.
Jūratė LABUTIENĖ
Gerų patarimų "vaistinėlė"
...dvasininkai
"Persivalgymas - tarsi raktas..."
Vadovaujantis šv. Grigaliaus Didžiojo nuorodomis, pavojingiausiomis nuodėmėmis, Katalikų bažnyčios požiūriu, laikytinos šios: puikybė, gobšumas, gašlumas, rūstumas, pavydas, persivalgymas ir tingumas arba visiškas abejingumas. Didžiausiomis jos vadinamos dėl to, kad veda į kitas nuodėmes, kitus blogus polinkius. Šv. Paulius energingai kritikavo tuos, kurių " ...Dievas yra jų pilvas" (Naujasis testamentas, Fil 3,19). Šv. Paulius nepasmerkė malonumo sėdėti prie stalo, tačiau buvo kritiškas tiems, kurie neturi saiko, mėgaujasi pertekliumi. Persivalgymas savaime nėra didelė blogybė ir rimta nuodėmė, tačiau yra tarsi raktas, atidarantis duris kitoms blogybėms, paskatinantis plepumą, tingumą ir net pyktį. Saikingumas valgant - tai vienas iš savitvardos būdų. Evangelijose skaitome, kad Jėzus sėdėjo už stalo ir valgė, kvietė ir kitus, buvo drauge su žmonėmis. Būti kartu - reiškia dalintis, mylėti. O tai - vienintelis dalykas, kuriam nereikia saiko!
...vidaus ligų specialistai
Tik 5 žmonės iš šimto yra nutukę dėl ligos
"Apibrėžimo, kas yra persivalgymas, fiziologijos vadovėlyje nerasite, pastebėjo profesorius Pranas ŠNIPAS.
Dažniausiai žmogaus organizmas kaupia antsvorį pažeidus suvartojamo maisto ir išeikvojamos energijos santykį. Tik 5 proc. atvejų antsvorio sukaupiama dėl ligos".
Profesorius teigia, kad racionaliai mitybai labai svarbu paskutinio dienos valgymo laikas. Jis turėtų būti 3-4 val. iki miego ir sudaryti apie 20 proc. dienos raciono. Didžiulė klaida - didžiąją dienos maisto dalį suvartoti vėlyvą vakarą. Kiek kartų valgyti per dieną, kiekvienas žmogus pasirenka individualiai, tačiau Lietuvos gyventojams derėtų valgyti 2-5 kartus per dieną. Trijų valgymų maisto kiekis procentais galėtų būti paskirstytas taip: 30:50:20.
Virškinimo fiziologija
Virškinimas prasideda burnoje, iš kurios maistas stemple nuslenka į skrandį. Jis anatomiškai skirstomas į tris dalis. Kiekvienoje jų skirtingos liaukos išskiria sekrecijos medžiagų. Jeigu žmogus yra alkanas, tačiau nevalgo, jos išskiriamos neveiklios ir tik susidūrusios su maistu tampa aktyvios. Maistui slenkant žemyn, "įsijungia" kepenys, kurios išskiria 12 skirtingų medžiagų, kasa ir tulžis. Gerokai susmulkintas maistas, apdorotas sekrecijos medžiagų ir fermentų, iškeliauja į žarnyną. Vidinį jo paviršių dengia gleivinė - epitelis, kurio paviršių sudaro gaureliai. Epitelinės ląstelės paviršiaus plotą dar padidina ir maisto įsiurbimą pagreitina gaurelių išsišakojimai - plaukeliai. Todėl bendras žmogaus žarnyno epitelio plotas yra apie 150-200 m2. Naudingos medžiagos, patekusios į sveiką organizmą, negali likti "nepastebėtos", o nenaudingos yra pašalinamos.
Visuose virškinimo etapuose vyksta maisto medžiagų rezorbcija į kraują. Intensyviausia ji plonajame žarnyne, o lėčiausia - storajame žarnyne.
Jeigu žmogus yra sveikas ir neapsunkina savęs maisto pertekliumi arba baltymais, riebalais ir angliavandeniais vienu metu, šis procesas vyksta sklandžiai. Visoms šioms skirtingoms maisto medžiagoms pasisavinti reikia skirtingų virškinimo fermentų ir skirtingos - rūgščios arba šarminės - aplinkos.
Neskubėk!
"Niekada nevalgykite dėl to, kad "reikia", o įsiklausykite į organizmo poreikius. Jeigu kurią dieną išeikvojote mažiau energijos, juo labiau jeigu patyrėte stresą ir organizmas nėra pasirengęs apdoroti maistą, atsisakykite jo. Nevalgykite, jeigu nesate alkanas, o nuo stalo pakilkite tuomet, kai dar "yra vietos" - patarė profesorius P.Šnipas, kuris paprastai valgo du kartus per dieną. - Dažniausiai suvalgome per daug todėl, kad nejaučiame sotumo. Organizmo fiziologijos principai to ir negali užtikrinti, kol nuo valgymo pradžios nepraėjo 20-30 min. ir į kraują nepateko gliukozės".
Kai nusižengiame…
Nemalonius pojūčius, atsirandančius virškinamajame trakte, padeda pašalinti medikamentai. Galima pasirinkti skrandžio rūgštingumą mažinančius (antacidinius), virškinimą gerinančius (fermentus), toksinus absorbuojančius, viduriavimą stabdančius ar laisvinamuosius vaistus. Jei juntamas nemalonus šleikštulys, pykinimas ar net vėmimas, siūloma naudoti padidėjusią virškinamojo trakto motoriką ir vėmimą slopinančius vaistus (pvz., metoklopramidą).
… sveikos mitybos žinovai
"Žiedo" testas
Žurnalo skaitytoja Edita BALČYTIENĖ domisi sveika gyvensena ir vadovaujasi šiais principais: "Niekada nevalgau, kol rimtai nenoriu. Jeigu vakare laukia vaišės, būtinai papietauju, kad nebūčiau alkana. Kartais, kai sunki galva, nevirškina, vaistinėje perku enzistalio ar panašaus vaisto arba specialių virškinimą gerinančių arbatų mišinių. Kartais labai tinka ir pelynai iš močiutės daržo.
Rinkdamasi valgius nuo šventinio stalo, įvertinu jų kaloringumą ir paklausiu savęs: "Ar išeikvosiu tiek energijos, jeigu jau vėlyvas metas?". Pirmiausia valgau vaisių, daržovių mišrainių, o jeigu dar "lieka vietos" - saldumynų. "Privalomo" torto gabalėlio paprašau mažesnio ir stengiuosi nekartoti. Ar visuomet pavyksta laikytis šių principų, "pasako" veidas ir oda. Jeigu rytą būna patinę paakiai, atsiradę neaiškių spuogelių - tai įrodymas, kad maistas man netiko arba valgiau per daug. O rytą maudamasi žiedą ant piršto taip pat matau, ar mano organizmas dar apsunkęs, ar jau apsivalęs ir pailsėjęs. Ši sistema manęs nevaržo. Padeda valia - anksčiau sportavau - bei... veidrodis".
… literatūriniai personažai
Už lėbavimą!
XVI a. prancūzų rašytojo Fransua RABLE romano "Gargantiua ir Pantagriuelis" - neišsenkamo juoko ir gilios išminties kūrinio - herojus, tik gimęs pasaulį pasveikino šūksniu "gerti!". Gargantiua mėgavosi gyvenimu ir tarnavo "ponui Apetitui". Štai Gargantiua pusryčiai: "...pradėdavo iš lėto užkandžiauti - sutraukdavo vieną kitą tuziną kumpių, rūkytų jaučio liežuvių, ikrų, dešrų ir kitų dalykų, taisančių kelią vynui. Liaudavosi tik tada, kai pradėdavo pilvą veržti. (…) Šitiek valgių surijusį giltinė griebtų už poros žingsnių, jeigu jis negautų gerti. Todėl vynas liete liejasi". Tai, autoriaus žodžiais, "atnašos Pilvagalinčiam". Vis tik, nepaisant valiūkiškai atrodančių lėbavimų, mums nuo jų reikėtų susilaikyti... Be to, mes ir ne milžinai...
Pykinimas - tai diskomforto jausmas gerklėje arba vadinamojoje "duobutėje po krūtine", lydimas sutrikdyto kvėpavimo bei vėmimo. Vėmimas - apsauginė organizmo reakcija, kai iš skrandžio pašalinamos toksinės ir dirginančios medžiagos. Šiam procesui skatinti, siekiant greičiau pašalinti toksines medžiagas iš organizmo, gali būti skiriama specialių medikamentų.
Už vėmimą atsakingas vėmimo centras ir vadinamoji trigerinė zona, esanti pailgosiose smegenyse. Medikamentai nuo pykinimo slopina šią zoną.
Apie nemalonias būsenas, kurias sukelia pykinimas, jų šalinimo būdus bei ligas, kurioms būdingas šis simptomas, paaiškino Kauno Žaliakalnio sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gyd. Kristina BORKIENĖ
Nervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauTurbūt nerasime nė vieno žmogaus, kurio kada nors nebūtų “ kankinę“ virškinimo negalavimai: pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, viduriavimas, taip pat nemalonūs pojūčiai suvalgius ką nors “negero”. Tokios bėdos vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauNėštumas – fiziologinė moters būsena, todėl nėščioji neturėtų jaustis labai blogai. Jei iki nėštumo moteris sirgo virškinamosios sistemos organų ligomis, šios lėtinės ligos kartais gali paūmėti, bet tai nėra taisyklė. Vieno nėštumo metu moteris gali jaustis puikiai, kito nėštumo – blogiau ar atvirkščiai. Kodėl taip yra, niekas negali pasakyti. Nėštumas yra toks pat nevienodas, kaip ir gimstantys skirtingi vaikai. Todėl nereikia baimintis, kad, jei pykino per pirmąjį nėštumą, tai būtinai pykins ir per antrąjį. Apie virškinimo sutrikimus nėštumo metu kalbamės su Vilniaus universiteto docente vidaus ligų gydytoja gastroenterologe Violeta OŽERAITIENE....
Skaityti daugiauManoma, kad įvairūs virškinimo sutrikimai, kuriais skundžiasi vis daugiau žmonių, yra nulemti šiuolaikinio gyvenimo būdo – nuolatinio skubėjimo, įtampos bei su tuo susijusios netvarkingos mitybos. Atrodytų, vasarą tikrai pailsėsime nuo visų stresų, rūpesčių – juk bus atostogos, ilsėsimės, tad visi negalavimai praeis savaime. Deja, dažnai būna atvirkščiai – įvairių virškinimo sutrikimų dar padaugėja. Nors įtampos lyg ir nelieka, bet atsiranda kitų priežasčių – kitoks nei įprastai maistas, kitokios jo gaminimo ir valgymo sąlygos, ne toks mitybos režimas. Ir virškinamoji sistema „neatlaiko“. ...
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauSveikatos priežiūros centro “A klinika” bendrosios praktikos gydytoja dr. Kristina BORKIENĖ pažymi, kad vasaros kelionių mėgėjams malonų poilsį bei naujus įspūdžius neretai sugadina virškinamosios sistemos negalavimai....
Skaityti daugiau