Parkinsono liga

Ligos priežastys
Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga, susiklosčius tam tikrai situacijai.
Parkinsono liga diagnozuojama tuomet, kai nenustatoma aiškios būdingų simptomų išsivystymo priežasties (tai vadinama idiopatiniu parkinsonizmu).
Galimos priežastys, sąlygojančios antrinio parkinsonizmo vystymąsi: kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui, vartojimas; apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis), manganu; galvos smegenų traumos, ypač dažnos, daugybinės, pvz., boksininkams; galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (insultai), augliai, kitos retesnės nervų sistemos ligos. Antrinis parkinsonizmas dar vadinamas Parkinsono sindromu, nes Parkinsono ligą primenantys simptomai sudaro tik dalį klinikinės konkrečios priežasties sąlygoto susirgimo išraiškos.
Paplitimas
Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc. Žmonių, vyresnių kaip 55 metų. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Retai susergama iki 40 metų amžiaus – tada diagnozuojama jaunatvinė (juvenilinė) Parkinsono liga; ši forma sudaro apie 5 proc. visų ligos atvejų. Apie 80 proc. parkinsonizmo simptomus patiriančių ligonių serga idiopatine Parkinsono liga, apie 20 proc. – antriniu parkinsonizmu, maždaug 7 proc. iš jų šie simptomai vystosi dėl kitų neurodegeneracinių ligų.
Parkinsono liga sergama visame pasaulyje, visose etninėse grupėse.

Simptomai
• Kalbos sutrikimas
• Pusiausvyros sutrikimai
• Judesių sulėtėjimas
• Eisenos pasikeitimai
• Galūnių bei kūno sukaustymas
• Galvos ir galūnių drebėjimas
• Orientacijos pablogėjimas
• Rijimo sutrikimas
• Sulėtėjęs mąstymas

Ligos eiga
Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ar/ir kūno drebėjimas (gydytojų vadinamas tremoru), judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka ar, rečiau, koja, vėliau gali ir kitos galūnės, gali drebėti apatinis žandikaulis, galva ar, rečiau, visas kūnas. Drebėjimas matomas ramybėje, tam tikroje pozoje, sustiprėja susijaudinus, sumažėja judesių metu ir išnyksta miegant.
Judesiai tampa lėti, sunki judesio pradžia, todėl jų mažiau. Asmuo mažiau, nei anksčiau, gestikuliuoja, jo veido mimika tampa skurdesnė: rečiau mirksi, mažiau šypsosi.
Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir kojomis per kelius. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, laiku sustoti einant, staigiau pasukti į šoną (yra polinkis griūti).
Sukaustymas būna ryškiausias galūnėse: vienos ar abiejų pusių galūnės atrodo sunkios, nerangios, kartais ligoniui susidaro įspūdis, kad jos silpnesnės. Gydytojui lankstant tokias galūnes, jaučiamas vis stiprėjantis pasipriešinimas, o galūnė linksta ir tiesiasi netolygiai, lyg trūkčiodama – gydytojai šį reiškinį vadina "dantračio" fenomenu.
Pasikeičia ligonių rašysena: raidės tampa smulkios, ilgiau rašant – dar mažesnės, nebe aiškios. Balsas tampa monotoniškas, gali prikimti.
Ilgiau sergant, vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas. Neretai gausiau riebaluojasi oda ir plaukai, užkietėja viduriai, gali atsirasti šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimų. Ligoniai gali jausti didesnį, nei anksčiau, nuovargį. Sulėtėja ir mąstymas, minčių dėstymas. Dažnai kartu nustatoma depresija.
Sergant antriniu parkinsonizmu, galimi kiti papildomi simptomai, būdingi atskiroms ligoms.
Parkinsono ligos eiga lėtinė, laipsniškai progresuojanti. Ilgiau sergant, gali pasitaikyti ne visuomet nuspėjamų būklės pablogėjimų bei pagerėjimų, kurie iš dalies priklauso nuo vartojamų vaistų. Kartais galimas "sustingimo" fenomenas – tai staigus laikinas negalėjimas pajudėti.
Komplikacijos
Ilgai sergant, atsiranda ženklesni kraujospūdžio svyravimai (ligoniui atsistojus, kraujospūdis mažėja, todėl jaučiamas silpnumas, svaigimas, kartais net apalpstama). Taip pat mažėja paciento mobilumas, gali atsirasti pragulų, prisidėti infekcija.
Patarimai
• Niekada nenutraukti ir nekeisti medikamentinio gydymo be gydytojo žinios.
• Kasdienė mankšta didina ištvermingumą ir gerina savijautą. Pratimų išmokys gydytojas ar kineziterapeutas.
• Jei vargina drebėjimas, reikėtų atsipalaiduoti, giliai pakvėpuoti; vengti kofeino; reguliariai mankštintis; gerai pailsėti.
• Vaikščiojimui patogu turėti porą gerų batų žema pakulne ir gera pėdos atrama; vengti sportinių batelių su rumbuotais padais. Reikėtų stipriau kilnoti kojas ir mosuoti rankomis; žengti lyg lipant per rąstą. Treniruotis eiti ilgais žingsniais. Stovėti tiesiai, laikant galvą iškeltą. Jeigu reikia apsisukti, nesisukti ant vienos kojos, o eiti ratu, kol atsisukama į reikiamą padėtį.
• Jeigu sustingo, nereikia bandyti eiti, o prispausti kulnus prie grindų; stovėti tiesiai, neatsilošti; žiūrėti tiesiai, pasirinkti taikinį ir eiti į jį, ypač žengiant pro duris. Reguliari mankšta, padės išlaikyti pusiausvyros pojūtį.
• Jei ypač pasunkėjo rašymas, geriau rašyti dideliu rašikliu ar pieštuku. Kartkartėmis pakelti ranką, ištiesti per alkūnę, pajudinti pirštus.
• Jei vargina kritimai, pašalinkite iš kelio kilimėlius arba kitas kliūtis kojoms namų viduje ir jų aplinkoje. Venkite kopėčių arba kėdės aukštai esantiems daiktams pasiekti. Prieš atsikeldami iš lovos arba kėdės, stabtelėkite minutei sėdimoje padėtyje; jei pajutote svaigimą, sustokite arba atsisėskite.
• Įsigykite rūbus, kuriuos lengva užsivilkti, pvz., sportines kelnes, nertinį, t.p. batus su lipdukiniais užsegimais.
• Stiprinkite veido judesius sakydami, pvz., abėcėlę, garsiai skaitydami. Stenkitės tarti aiškiai, mintis reikškite trumpomis, glaustomis frazėmis.
• Valgykite, padėję indus ant neslystančio patiesalo; naudokite maisto smulkintuvą, kad nereikėtų pjaustyti peiliu. Valgykite mažais kąsniais, gerai sukramtykite, atsargiai rykite. Dažnai užgerkite. Maitinkitės laiku, tuo pačiu metu. Nurykite seiles prieš įsidėdami maistą į burną.
• Pašalinkite iš vonios kambario slidžius kilimėlius, užklokite plyteles neslystančia danga, vonioje patieskite guminį kilimėlį; įsirenkite stiprias rankenas prie vonios, tualeto.