Neurochirurgų ryžtas pergudrauti „poną Parkinsoną“

Operavo medikų brigada
Povilas Žemaitis susirgo 28-erių. Ėmė šlubčioti, įsiskaudėjo kairiąją ranką ir koją. „Kūnas nebeklausė, darėsi vis sunkiau, – ligos pradžią mena 41-erių metų kaunietis. – Per trylika metų – nuo darbingo sveiko žmogaus iki negalios.“ Vaistai iš dalies padėjo, bet pastaraisiais metais dėl jų šalutinio poveikio kūnas darėsi it sukaustytas, būklė blogėjo: „Galėdavau būti susirietęs, bet išsitiesti jau negalėjau. Ir užmigti neįmanoma buvo. ...Sakoma, jog šuo kariamas pripranta. O žmogus, įsitikinau, nemiegodamas ar mažai miegodamas išgyvena. Apie chirurginį gydymą, apie nuolatinę neurostimuliaciją buvau tik straipsnį skaitęs. JAV pirmoji operacija atlikta prieš 15 metų. Nesitikėjau, kad taip greitai – ir Lietuvoje.“
Anksčiau sportavęs ir pasiekęs aukštų rezultatų kaip lengvaatletis, būti pirmuoju kauniečių neurochirurgų pacientu Povilas nenorėjo. Vėliau, kai jau žinojo apie du sėkmingus atvejus, drąsintis nebereikėjo. „Operacijoje dirbo didelė medikų brigada – man atrodė, kad visos klinikos ant kojų (operavo doc. J.Šidiškio vadovaujama medikų grupė – aut. past.). O aš pats pakilau po dešimties valandų. Neurostimuliacijos poveikis – ji pradėta mėnuo po operacijos – labai pagerėjusi savijauta. Tiek veido, tiek kūno raumenys atsipalaidavo, tad galiu laisvai judėti. Vaistų reikia gerokai mažiau. Užmiegu per penketą minučių, – džiaugėsi Povilas. – Daug vaikštau, kasdien einu maždaug po dešimtį kilometrų.“
Be baimės
Violetos, kuri savo ligos istoriją papasakojo balandį vykusioje Dž.Parkinsono draugijos konferencijoje, pirmiausia klausta, kiekgi jai metų. Draugijos nariams – sergantiesiems ir jų globėjams – buvo sunku patikėti, jog 55-erių metų energinga ir jaunatviška radviliškietė dar neseniai sunkiai valdė savo kūną. Parkinsono liga jai diagnozuota beveik prieš dešimtmetį, tiesa, ligai jau progresavusi. Pirmieji ligos požymiai – kojos ir rankos silpnumas, „nei iš šio, nei iš to“ kliūvanti koja. Ir šeimos gydytojas nesuprato, kad tai sunkios ligos pradžia, tik patarė rengtis šiltesnius drabužius.
„Pastarieji metai buvo labai sunkūs, – pasakojo Vytautas Valavičius, kantriai ir rūpestingai slaugęs žmoną. – Buvo laikotarpių, kai Violeta visai nepakildavo iš lovos, kai pasiversti ant šono jai buvo neįmanoma užduotis. Kasmet gydėsi neurologijos skyriuose, reabilitacijos ligoninėse. Pagerėdavo pusmečiui, po to – sukis kaip išmanai. Kai sužinojome apie operacijos galimybę, neabejojom: reikia bandyti.“
Violetos būklė prieš operaciją – traukuliai, mėšlungis, skaudamos kojos ir rankos, neretą naktį – ištisa nemiga. Kelionė iki tualeto ir vonios – neįgaliojo vežimėliu, artimiesiems padedant.
Pradėjus neurostimuliaciją, sveikata labai pagerėjo. „Vaikščiosiu!“ – balsu sau ištarė moteris jau pirmą dieną po operacijos: „Dingo skausmai, rodos, jų ir nebuvo! Implantuotoji sistema veikia gerai, ją galiu koreguoti pagal savijautą. Vaistų vartoju, bet perpus mažiau.“ Valavičių šeima šias Velykas šventė užsienyje – kelionė lėktuvu ir „įsiūtas“ neurostimuliatorius, pasirodo, yra suderinama.
„Šitiek sveikatos!“
„Tenka išgerti aštuonias ir daugiau tablečių per dieną. Dėl įtampos ir sąstingio beveik nemiegu. Kūnas sukaustytas, kartu nerandu sau vietos, nuolat turiu ieškoti, kaip patogiau įsitaisyti. Skaityti keblu, nes rankose laikyti knygą ar žurnalą, versti puslapius – ne mano galioms“, – taip Paulius Ivanauskas (38 m.) kalbėjo daugiau nei prieš metus. Šiuo metu, kai taikoma neurostimuliacija, sveikata stipriai pagerėjo. „Galiu šokti“ – taip Paulius jaučiasi dabar. Į klausimą, ką gi jam dabar veikti – „kur dėti tiek sveikatos?!“ – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos docentas Juozas Šidiškis atsako: studijuok, įgyk specialybę.

Paulius neurostimuliacijos sistemą „nešioja“ jau antri metai. „Ne aš, o sistema mane nešioja,“ – šypsosi vaikinas. Tai jam pirmajam Kauno klinikose (taip pat Lietuvoje ir Baltijos šalyse) 2010 m. balandį pradėtos neurostimuliacijos procedūros.
Paulius susirgo būdamas vienuolikmetis. Vaistus kas kelias valandas vartojo nuolat, vis dėlto liga alino. Mokykla buvo netoli, bet daug kartų dar pakelėj Paulius turėdavo atsirėmęs į tvorą luktelti, kol pradės veikti vaistai, ir tada tęsti kelionę iki klasės durų. „Daug ko negalėjau: išeinu su draugais, o mano kūnas neklauso, stingsta. Tekdavo 15 min. pasėdėti, paėjus galiuką – ir vėl. Žmonių reakcija į paauglį, gulinėjantį vidury kelio... – ne viską Paulius nori prisiminti. – Būdavo gėda prisipažinti, kad sergu. Teko likti ir kaltam be kaltės, bet nesakiau, kad sergu reta liga; vengiau žmonių gailesčio.“
Neurochirurgai žino, ką daro
Visos trys sėkmingos operacijos per vienerius metus atliktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neurochirurgijos klinikoje. Planuojama ir daugiau – sudaryta eilutė pacientų, kuriems šis metodas tinkamas. Kada eilė pajudės, lems ligonių kasų sprendimai. Implantuojama sistema brangi, tačiau daliai pacientų tik taip galima padėti. Balandį neurochirurgus pasiekė gera žinia: skirta lėšų dar dviem stimuliavimo sistemoms. Kaip sako sergantieji, iš pono Parkinsono glėbio ištrūks dar dvi drebulėlės.
*******
LSMU Neurochirurgijos klinikos Funkcinės stereotaksinės chirurgijos skyriaus vadovas docentas Juozas Šidiškis: „Šio chirurginio gydymo principas – Parkinsono ligos priežasties arba židinio galvos smegenyse šalinimas. Operacijos, kuri gali trukti ir keliolika valandų, metu į ligonio galvos smegenų požievio branduolius įkišami elektrodai. Jie laidais sujungiami su stimuliatoriumi, implantuojamu po raktikauliu. Stimuliatorius skleidžia elektros impulsus, kurie neutralizuoja branduoliuose esančius neuronus, sukeliančius galvos ir galūnių drebėjimą, viso kūno sukaustymą, judesių sulėtėjimą ir kitus Parkinsono ligos simptomus. Ne visiems šis metodas tinkamas – lemia amžius ir ligos „stažas“, ar toleruojami vaistai, kitos aplinkybės.“
Gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas: „Dar ne visiškai išaiškinta, kas sukelia Parkinsono ligą, tačiau labai daug žinoma apie jos eigą ir kaip gydyti. Mes, neurochirurgai, žinome, ką darome, ir norime padrąsinti sergančiuosius. Daliai jų neurostimuliacijos metodas yra reali galimybė gyventi visavertiškiau.“
Gydytojas neurochirurgas Andrius Radžiūnas: „Gydymo tikslas – kad sergantysis jaustųsi kaip sveikas žmogus ar beveik sveikas. Kol Parkinsono ligos simptomai „klauso“ vaisto, greičiausiai operacijos dar nereikia. Tačiau svarbu neuždelsti.“
Faktai:
• Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Maždaug dešimtadalis pacientų suserga iki 40 metų amžiaus, kiti – vyresni.
• Tarptautinis sergančiųjų Parkinsono liga organizacijų simbolis – raudona tulpė. Lietuviškasis ligos ir vilties išvengti sunkios negalios simbolis yra drebulė.