Marburgo hemoraginė karštligė (A98.3)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Marburg virusas, turintis RNR, priklausantis Filoviridae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos rezervuaras ir šaltinis – beždžionės;

plitimo būdai neaiškūs;
galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, dažniausiai sąlyčio būdu, per kraują ir sekretus;
endeminių židinių yra Rytų ir Centrinėje Afrikoje.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 3–9 dienos;
ūmi ligos pradžia:
karščiavimas, bloga savijauta;
galvos skausmai;
raumenų ir sąnarių skausmai;
vėliau atsiranda eksudacinio faringito reiškiniai;
kartais viduriavimas, pilvo skausmai;
gelta, konjunktyvitas;
nuo trečiosios ligos dienos atsiranda hemoraginio sindromo požymių (petechijos,
kraujuoja iš nosies, ligonis vemia ir tuštlnasi krauju, nėščioms
ligonėms gresia savaiminis
abortas su dideliu kraujavimu); antrosios ligos savaitės pradžioje dažnai
būna trumpalaikis, į tymus panašus bėrimas, vėliau pereinantis į pleiskanojimą;
padidėja kepenys, blužnis; atsiranda veido edema;
sunkiais ligos atvejais netenkama daug kraujo, prasideda inkstų nepakankamumas,
šokas, ligoniai miršta 6–9-ą ligos dieną;
sunkios ligos formos atveju miršta 25–50% ligonių.
4. Diagnozę pagrindžia:
viruso išskyrimas iš kraujo ūminės ligos fazės metu, užkrėtus ląstelių
kultūras ar
jūrų kiaulytes;
virusų antigenų nustatymas audiniuose;
savitųjų IgM klasės antikūnų arba IgG klasės antikūnų titro augimo nustatymas IFR
reakcijos ar ELISA metodu;
viruso nukleorūgščių kraujyje nustatymas PGR;
kraujyje:
leukopenija, nuo 4-os ligos dienos – neutrofilija;
žymi trombocitopenija, sutrikusi trombocitų agregacija;
padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas (AST padidėjęs daug daugiau nei ALT);
šlapime: daug baltymo.
5. Diagnozės formulavimas:
Febris haemorrhagica Marburg, f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas (ligoniai griežtai izoliuojami).
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinio gydymo nėra.
4. Patogenezinis ir simptominis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės, koloidinių tirpalų;
b) atsiradus hemoraginės diatezės požymių, skiriama vikazolio;
c) sunkiais hemoraginio sindromo atvejais skiriama kraujo, trombocitų
masės ir plazmos infuzijų;
d) inkstų nepakankamumo atveju atliekama peritoninė dializė.

Malarburgo hemoraginė karštligė priklauso karantininėms, ypatingai pavojingoms infekcijoms.
Kaip turi elgtis gydytojas, ją įtaręs. Pacientams ir įtariamiesiems skiriamas specialus karantinas.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė