Lipoidinė pneumonija

Apibrėžimas. Lipoidinė (lipidinė) pneumonija – plaučių liga, kuriai būdinga lipidų susikaupimas alveolėse. Lipoidinė pneumonija gali būti endogeninė (cholesterolinė) ir egzogeninė. Egzogeninė lipoidinė pneumonija būna ūminė ir lėtinė.Tikslus sergamumas šia liga nežinomas.
Patologiniai morfologiniai pokyčiai. Alveolėse ir intersticiniame audinyje matomi putotieji makrofagai, kuriuose yra įvairaus dydžio riebalų turinčių vakuolių. Gali būti gigantiškųjų ląstelių, cholesterolio sukeltų plyšių, limfocitų sankaupų, fibrozės plotų. Endogeninei lipoidinei pneumonijai būdinga maždaug vienodo dydžio vakuolės, egzogeninei – skirtingo.

Etiologija ir patogenezė. Endogeninės lipoidinės pneumonijos priežastimi gali būti alveolocitų destrukcija (dėl pūlingos plaučių infekcijos, broncho obturacijos naviku), riebalinė embolija, plaučių alveolinė proteinozė, lipidų apykaitos (pvz., Niemann-Pick) liga. Egzogenine lipoidine pneumonija susergama dėl ūminės ar lėtinės aspiracijos gyvulinės, augalinės ar mineralinės kilmės riebalų turinčiomis medžiagomis (maistu, aliejais, aerozoliniais lubrikantais, naftos produktais, lūpų balzamu, skystu parafinu ir kt.). Egzogeninę lipoidinę pneumoniją predisponuoja senyvas amžius, stemplės ir skrandžio ligos, rijimo sutrikimas, gomurio vientisumo defektas, nervų ir raumenų ligos, enterinė mityba sunkiai sergantiems asmenims, „ugnies valgymas“ ir kt. Augaliniai ir mineraliniai riebalai paprastai sukelia tik minimalų plaučių audinio uždegimą. Augalinės kilmės riebalai dažniausiai lemia aktyvų uždegimą, kuris gali sukelti intraalveolines kraujosruvas, plaučių parenchimos destrukciją, vėliau – plaučių fibrozę.
Pasireiškimas. Klinikiniai simptomai yra nespecifiniai, priklauso nuo aspiruotos medžiagos sudėties ir kiekio. Dažnai būna lengva, net besimptomė ligos eiga. Auskultuojant plaučius gali būti girdima krepitacija, normalus plaučių garsas arba sausi karkalai (retai). Krūtinės ląstos rentgenogramose ir kompiuterinėse tomogramose lipoidinė pneumonija gali pasireikšti dauginiais infiltratais, židiniais, matinio stiklo vaizdo plotais, retai – pavieniais į darinius panašiais infiltratais, kuriuose gali būti irimo ertmių.

Diagnostika ir diferencinė diagnostika. Lipoidinė pneumonija diagnozuojama remiantis: 1) radiologiniais radiniais, kurie gali pasireikšti ši liga; 2) intrapulmoninių lipidų aptikimu plaučių audinyje arba bronchoalveolinio lavažo skystyje (matomos optiškai tuščios ektraląstelinės ar makrofaguose esančios vakuolės arba riebalų turinčios vakuolės (pastebima nudažius riebalus išryškinančiu dažu)). Egzogeninė lipoidinės pneumonijos kilmė patvirtinama, kai yra žinoma išorinė ligos (t.y. aspiracijos) priežastis.

Gydymas. Specifinio lipoidinės pneumonijos gydymo nėra.
Prognozė. Duomenų apie lipoidinės pneumonijos eigą ir prognozę nepakanka. Kartais liga gali komplikuotis infekcija. Tačiau dažniausiai lipoidinės pneumonijos prognozė yra gera. 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.