Kalifornijos encefalitas (A83.5)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Bunyavirus genties virusas, turintis RNR, priklausantis arbovirusų grupei, Bunyaviridae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – infekuoti gyvūnai (graužikai);
sukėlėją perneša uodai; įkandant į kraują patenka virusas;
liga nustatoma Šiaurės Amerikoje, kaimo zonoje;
dažniausiai serga 5–10 metų vaikai, berniukai.
3. Klinika:
galvos skausmai;
aseptinis meningitas ar encefalitas;
febrilus karščiavimas, traukuliai ir išpūstas momenėlis – pagrindiniai simptomai vaikams
iki 1 metų amžiaus;
vyresniems vaikams – mieguistumas, traukuliai, meninginiai simptomai;
suaugusiesiems – karščiavimas, sąmonės sutrikimas, kartais – parezės; daliai užsikrėtusiųjų
išsivysto meningito ar meningoencefalito klinika, vėliau koma ir mirtis;

letališkumas apie 20%;
liekamieji reiškiniai (parezės, psichikos sutrikimai) – iki 30% sirgusiųjų.
4. Diagnozę pagrindžia:
klinikiniai požymiai;
savitųjų IgM klasės antikūnų arba IgG klasės antikūnų titro augimo nustatymas ELISA metodu;
viruso RNR tiriamojoje medžiagoje (kraujyje, likvore, sekretuose) nustatymas PGR
būdu;
likvore – pradžioje neutrofilinė pleocitozė, vėliau neurofilus keičia limfocitai;
kraujyje neutrofilinė leukocitozė.
5. Diagnozės formulavimas:
Encephalitis califomiae (La Crosse), f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta – P1
3. Etiotropinio gydymo nėra.
4. Patogenezinis ir simptominis gydymas:
a) dehidratacijai skiriama manitolio, furozemido;
b) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų tirpalų;
c) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
d) prireikus vartojami raminamieji.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė