Tulžies pūslės akmenlige serga apie 2 proc. visų gyventojų, iš jų 70–80 proc. nejaučia jokių simptomų. Tačiau 1–4 proc. iš jų kiekvienais metais tų simptomų atsiranda, taigi po 20 metų yra net 80 proc. tikimybė, kad atsiras skausmai, o kartu ir simptominės akmenligės komplikacijų. Jos išsivysto maždaug kas šeštam pacientui. Akmenys dažniausiai randami atliekant pilvo organų echoskopiją dėl kitų priežasčių.
Komplikacijos gali būti skirstomos į tulžies pūslės ir tulžies latakų komplikacijas.
Dažniausia tulžies pūslės komplikacija yra pūslės uždegimas (ūminis cholecistitas). Jo laiku negydant, tulžies pūslė gali prakiurti, išsivystyti pilvaplėvės uždegimas (tulžinis peritonitas).
Reta, bet labai pavojinga liga yra tulžies pūslės vėžys. Jis išsivysto tik 1 proc. iš visų segančiųjų akmenlige, bet mirštamumas nuo šios ligos yra labai didelis.
Tulžies latakų komplikacijos dažniausiai yra daug pavojingesnės paciento sveikatai. Jos išsivysto, akmenėliams iš tulžies pūslės patekus į tulžies latakus, tai gali komplikuotis pūlingu latakų uždegimu ir gelta (būdingi labai stiprūs skausmai, aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, pageltusios akys) arba ūminiu kasos uždegimu (labai stiprus juosiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, stiprus vėmimas).
Abi minėtos būklės yra ganėtinai pavojingos ir turi didžiausią įtaką mirštamumui nuo tulžies pūslės akmenligės. Jis net ir šiais pažangių technologijų laikais sudaro apie 2 proc. visų tulžies pūslės akmenligės atvejų.
Išsivysčius tulžies latakų komplikacijoms, gydymas pasidaro daug ilgesnis ir daug sudėtingesnis. Jau nebeužtenka paprastos tulžies pūslės šalinimo operacijos. Prieš ją būtina endoskopu pašalinti akmenėlius iš latakų ir tik po to operuoti pūslę.
Reikia nepamiršti, kad tokia endoskopinė operacija atliekama tik apskričių lygio ligoninėse ir net 12 proc. atvejų būna komplikacijų, o dalis iš jų gali baigtis net paciento mirtimi.
Visus šiuos skaičius ir procentus pateikiau pamąstymui, ar laukti atsirandančių simptomų, ar visoms minėtoms baisybėms užbėgti už akių ir pasiryžti laparoskopinei operacijai. Ji beveik šimtu procentu išgydo, turi labai nedaug komplikacijų ir apie 95 proc. atvejų nebūna jokių pooperacinių sutrikimų.
Galimos komplikacijos, laiku neišoperavus
• Ūminis tulžies pūslės uždegimas
• Tulžies latakų akmenligė
• Tulžies pūslės vėžys
Didesnė rizika susirgti moterims:
• ypač virš 60 metų;
• nėštumo laikotarpiu;
• nutukusioms;
• mėgstančioms riebų maistą;
• staigiai numetusioms svorį;
• turinčioms paveldimumą.
Tulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje susidaro akmenys. Jie nustatomi iki 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 10 žmogus serga tulžies pūslės akmenlige. Dėl šios ligos pacientai dažnai atsiduria ant operacinio stalo. Kas padėtų išvengti ar sumažinti akmenų atsiradimo riziką? ...
Skaityti daugiauTai kietos konsistencijos darinių (“akmenų”) susiformavimas šlapimo takuose - inkstų struktūriniuose vienetuose - geldelėse, taurelėse - bei šlapimo pūslėje. Kauno medicinos universiteto Nefrologijos skyriaus vedėja gydytoja Birutė Sribikienė pastebi, kad dažniau sergama aukštos civilizacijos šalyse. JAV ja serga iki 21 proc., Europos šalyse - 5 proc., Lietuvoje - apie 2 proc. populiacijos. Vyrai serga dažniau nei moterys. ...
Skaityti daugiauGydytojai urologai inkstų akmenimis vadina kietus druskų kristalų darinius inkstuose arba šlapimo takuose. Kol akmenukai maži, žmogus gali net nežinoti, kad jų yra. Tačiau pajudėjęs inkstų akmuo gali įstrigti šlapimtakyje. Tokiu atveju ir be raginimo skubėsite pas gydytoją. Inkstuose ir šlapimo takuose susidariusius akmenis galima pašalinti ir be operacijos – jie yra tiesiog suskaldomi taikant ekstrakorporalinės smūgio bangos litotripsiją. Tačiau sergant inkstų akmenlige labai svarbi yra šios ligos profilaktika. ...
Skaityti daugiauNiekam nekyla klausimų dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės gydymo, ją reikia operuoti ir kuo greičiau – tuo geriau. Tačiau akmenligė be simptomų yra daugelio diskusijų objektas, ir vieningos nuomonės dėl jos gydymo nėra. „Neretai tenka sutikti pacientų, kuriems gydytojai yra pasakę, kad jei nėra skausmų, tai ir operuoti nereikia, geriau palaukti“, – sako „Sveiko žmogaus“ pašnekovas Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas pilvo (abdominalinis) chirurgas Alfredas Songaila. Pabandykime pasiaiškinti, kiek reikia laukti ir ko galime sulaukti....
Skaityti daugiauInkstai – tai pagrindiniai organai, kurie iš kraujo pašalina medžiagų apykaitos produktus, reguliuoja organizmo skysčių sudėtį ir kiekį, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Jei su šlapimu išsiskiriančių tam tikrų medžiagų koncentracija didėja, gali formuotis įvairaus dydžio akmenys, apie kuriuos žmonės neretai net nenutuokia, nes patogiai įsitaisę akmenukai jokių simptomų nekelia. Dažniausiai negalavimai ima kamuoti jiems pajudėjus. Kokių rūšių būna akmenys ir kaip jie diagnozuojami? Kokie maisto produktai skatina akmenų susidarymą? Kalbamės su Kauno kinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologe doc. Inga Skarupskiene....
Skaityti daugiauInkstų akmenligė – tai liga, pasireiškianti akmenų susidarymu inkstų taurelėse ar geldelėse. Patologija ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse. Europoje šia liga serga 5–10 proc. gyventojų. Lietuva priklauso vidutinio paplitimo zonai. Vyrai inkstų akmenlige serga dažniau. Paprastai išryškėja 30–60-tais gyvenimo metais. Akmenų inkstuose gali būti tik vienoje pusėje ar abejose....
Skaityti daugiauJei sirgote, gydėtės ir vienaip ar kitaip atsisveikinote su inkstų akmenlige, nepamirškite, kad apie 50 proc. sirgusiųjų šlapimo takų akmenys vėl susidaro. Išsiaiškinkite, kaip galite apsisaugoti. Šiuo atveju gali negelbėti jau sirgusio kaimyno patirtis, nes akmenys būna įvairios sudėties, o jų susidarymo būdai skirtingi. Norint suprasti savo ligos priežastis bei būdus, kaip jos išvengti, verta prisiminti šiek tiek chemijos bei fiziologijos. Šiame straipsnyje nesigilinsime į svarbias inkstų akmenligės priežastis, kurių pakeisti pats pacientas negali (tokias kaip paveldimumas, įvairios ligos), atkreipsime dėmesį į tai, kas mūsų valioje, – mitybą. ...
Skaityti daugiauInkstai – tai pagrindiniai organai, kurie iš kraujo pašalina medžiagų apykaitos produktus, reguliuoja organizmo skysčių sudėtį ir kiekį, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Jei su šlapimu išsiskiriančių tam tikrų medžiagų koncentracija didėja, gali formuotis įvairaus dydžio akmenys, apie kuriuos žmonės neretai net nenutuokia, nes patogiai įsitaisę akmenukai jokių simptomų nekelia. Dažniausiai negalavimai ima kamuoti jiems pajudėjus. Kokių rūšių būna akmenys ir kaip jie diagnozuojami? Kokie maisto produktai skatina akmenų susidarymą? Kalbamės su Kauno kinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologe doc. Inga Skarupskiene....
Skaityti daugiauŠioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiau