Inkstų akmenligė

Kas skatina akmenų susidarymą?

Ligos išsivystymui turi reikšmės paveldimumas (sergant pirmine hiperoksalurija, cistinurija), įgimtos anomalijos (šlapimtakių susiaurėjimai, pakitusios formos inkstai), įvairios ligos (hiperparatirozė, po stuburo traumų ar kitų ligų sutrinkus šlapimo nutekėjimui, esant lėtiniams viduriavimams, po žarnyno operacijų). Vyrai akmenlige serga 3 kartus dažniau nei moterys (vyriškasis hormonas testosteronas didina oksalatų gamybą, o moterų organizme yra daugiau citratų, kurie stabdo akmenų susiformavimą). Įtakos turi sausas, karštas klimatas, tam tikros maisto medžiagos, gausus baltymų, druskos turinčio maisto vartojimas, vandens kiekis ir kokybė, kai kurie vaistai (pvz., sulfanilamidas).
Akmenų susidarymą skatina šlapimo įsotinimas tam tikrais jonais, kristalais, šlapimo tėkmės sulėtėjimas, šlapimo pH, medžiagos, kurios skatina ar slopina kristalizacijos procesus. Didelę reikšmę turi infekcija – bakterijos, kurios išskiria ureazę. Tokie akmenys būna koraliniai, labai greitai auga.

Akmenys yra skirstomi į kalcinius ir nekalcinius

Kalciniai akmenys sudaro 75–80 proc. Jeigu žinoma, iš kokių druskų susidarė akmenys, reikia ieškoti, kas galėjo tai sukelti. Kalcio kiekis organizme priklauso nuo pasisavinimo iš žarnyno, pašalinimo pro inkstus ar rezorbcijos iš kaulų. Kalcio balansą palaiko hormonai – kalcitoninas, vit.D, parathormonas.
Nekalciniai akmenys – tai uratiniai (sudaryti iš šlapimo rūgšties), cistiniai (iš cistino), oksalatiniai (iš rūgšties druskų) bei struvitiniai (magnio ir amonio fosfatų). Šių medžiagų perteklius gali būti nulemtas įgimtų ar įgytų ligų, neadekvačios mitybos.
Dažniausiai akmenys būna mišrūs.
 

Kaip inkstų akmenligė pasireiškia?

Tai lėtinė liga. Akmenys susidaro per keletą metų. Ilgą laiką jokių simptomų gali nebūti. Esant dideliam akmeniui inkste, gali varginti juosmens maudimas, ypač sunkiau padirbus, išgėrus alkoholio.
Nedideliems akmenukams pajudėjus iš inksto į šlapimtakį, gali ištikti inkstų dieglio priepuolis. Prasideda staiga, sunkiau padirbėjus, po staigių judesių ar net be jokios priežasties. Priepuolio metu vargina labai intensyvūs skausmai, pradžioje juosmens, vėliau akmenukas slenka šlapimtakiu, plinta į kirkšnis, lytinius organus, vidinį šlaunų paviršių. Dieglio metu ligonis blaškosi, išpila prakaitas, pykina, vemia, gali šiek tiek pakilti temperatūra, pasireikšti žarnų nepraeinamumo požymiai. Gali būti dažnas ir skausmingas noras šlapintis, tačiau išteka vos keli lašai šlapimo. Priepuolis trunka nuo kelių minučių iki keleto valandų. Pasibaigia staiga, akmenukui pasišalinus ar nevisiškai užkimšus šlapimtakį. Priepuolio metu ligonis gali pastebėti kraujo ar rasti akmenuką šlapime (tai tikras inkstų dieglio įrodymas).
Jei priepuolio metu ar jam praėjus ligonis pradeda karščiuoti, gali būti, kad prisidėjo šlapimo takų infekcija.
Inkstų akmenligė gali būti besikartojančių šlapimo takų infekcijų, urosepsio priežastis.
Laiku nenormalizavus šlapimo nutekėjimo, inkstas gali nustoti funkcionuoti.
Inkstų akmenligė diagnozuojama esant tipiškiems klinikiniams simptomams, įvertinus laboratorinius tyrimus.
 

Koks gali būti gydymas?

Priepuolio metu skiriama spazmus mažinančių, nuskausminamųjų vaistų. Rekomenduojama gerti daug skysčių, kartais padeda šilta vonia.
Mažesni nei 5 mm akmenukai paprastai pasišalina savaime. Didesni kaip 8 mm akmenys gali užstrigti. Jei akmenukas pats nepasišalina, tenka jį ištraukti iš šlapimtakio specialia kilpute ar atlikti akmenų šalinimo operaciją.
Ne priepuolio metu ligoniams rekomenduojama vartoti daug skysčių (2-3 litrus per dieną), riboti druskos, baltymų kiekį.
Svarbus vaidmuo tenka dietai. Ji priklauso nuo inkstuose esančių akmenų cheminės sudėties.

· Jei nustatyti oksalatiniai akmenys, skiriama dieta, ribojanti rūgštynių, špinatų, burokų, bulvių, ankštinių, slyvų, kavos, šokolado vartojimą.
· Jei akmenys fosfatiniai ir karbonatiniai, patartina dieta, rūgštinanti šlapimą (mėsa, žuvis, spanguolės).
· Esant uratiniams akmenims, reikia valgyti tokius produktus, kad susidarytų šarminė aplinka, nes tada jie gali sutrupėti ir pasišalinti su šlapimu. Tai pasiekiama nevalgant mėsos, žuvies, atsisakant inkstų, kepenų patiekalų, rūkytų produktų. Gyvulinės kilmės baltymuose gausu purino, jo apykaitos produktas yra šlapimo rūgštis. Reikėtų pamiršti kavą ir stiprią arbatą, pradėti gerti specialų mineralinį vandenį.
Neretai šių priemonių pakanka akmenligės pasikartojimo tikimybei sumažinti.
Ligos profilaktikai ir jai gydyti dažnai gali būti vartojama augalinių vaistų.
Akmenligės atveju dėl per didelio kalcio kiekio šlapime skiriama tiazidinių diuretikų.
Kadangi akmenys dažnai susidaro rūgščiame šlapime, tai šlapimo šarminimas gali sumažinti akmenų susidarymo tikimybę (skiriamas kalio citratas).
Inkstų akmenys gali būti suskaldomi tam tikromis bangomis (smūginės bangos litotripsija). Geriausiai pavyksta suskaldyti uratinius akmenis. Pasaulyje plačiai taikomi elektromagnetiniai, ultragarsiniai, lazeriniai akmenų skaldymo šaltiniai.
Operacija atliekama tada, kai akmenų nepavyksta pašalinti kitais gydymo metodais ar yra koraliniai akmenys. Pašalinus akmenį, būtina jį ištirti, kad galima būtų skirti profilaktiką.
 

Liaudies medicinos patarimai

Rekomenduojama gerti takažolių, beržų lapų, bruknių lapų, krapų arbatas. Jei sutrikusi inkstų funkcija, beržų lapų arbatos negalima vartoti.
Gerti morkų sultis, po 1 valg. šaukštą 3–4 kartus per dieną.
Arbat. šaukštelį supjaustytų petražolės šaknų ir lapų užplikyti stikline verdančio vandens. 2–3 val. palaikyti šiltai. Gerti nedideliais gurkšneliais po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.
2–3 valg. šaukštus juodųjų serbentų lapų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Gerti kasdien.