Infekcinė mononukleozė (B27.0)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Epšteino-Baro (EBV) arba HHV4 virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis - ligonis;
serga vaikai ir jauni žmonės;
užsikrečiama tiesioginio sąlyčio (per seiles) ir lašiniu būdu per orą;
imlumas ligai priklauso nuo žmogaus imunologinės būklės.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 4–30 dienų;
karščiavimas, šaltkrėtis;
skauda gerklę, galvą, „laužo kaulus“;
kartais ivairiaformis rozeolinis – papulinis odos bėrimas;
kartais pagelsta oda ir gleivinė;
padidėja kaklo, pažastų, rečiau kirkšnių limfmazgiai;
padidėja blužnis ir kepenys;
galima katarinė, folikulinė arba pseudodifterinė angina (dažnas ir būdingas simptomas),
rečiau opinė ar nekrozinė;
karščiuojama nuo 2–7 iki 20 dienų;
po atoslūgio gali vėl pakilti temperatūra.
4. Diagnozę pagrindžia:
leukocitozė, limfomonocitozė, netipiški vienbranduoliai (limfomonocitai) kraujyje, ypač, jei jų daugiau kaip 10%, būtina atskirti nuo kraujo ligų (agranulocitozės, limfogranulomatozės ir kt.); savitųjų antikūnų anti EA (Early Antigen) ir anti EBNA (Epštein Barr Nuclear antigen) radimas atliekant Western blot prieš skirtingus EBV antigenus; savitųjų IgM antikūnų prieš viruso kapsido antigeną VCA (ūminės stadijos) ir IgG (vėlesnės stadijos) radimas ELISA metodu; teigiama Paulio-Bunelio heterohemagliutinacijos reakcija; Hofo-Bauerio reakcija su konservuotais arklio eritrocitais (visos heterogeninės antikūnų reakcijos yra nespecifinės, tačiau teigiamos apie 80% atvejų); teigiamas virusologinis tyrimas – tiriamosios medžiagos (seilių, kraujo, limfoidinių audinių bioptato) pasėlis į ląstelių audinių kultūras (atliekamas retai); latekso agliutinacijos (MNI) testas.
5. Diagnozės formulavimas:
Mononucleosis infectiosa, forma levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas – skiriama tik imunosupresyviems asmenims: acikloviro gerti po 200 mg 5 kartus arba valacikloviro gerti po 500 mg 2 kartus per dieną 20 dienų. Esant ūmiam tonzilitui su apnašomis reikia skirti antibiotikų (išskyrus ampiciliną).
4. Patogenezinis gydymas:
a) prireikus skiriama detoksikuojančių vaistų: į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) jei yra ryškių alergijos reiškinių, skiriama antihistamininių preparatų įprastinėmis dozėmis;
c) jeigu ligos eiga labai sunki, skiriama gerti prednizolono, pradedant nuo 30–60 mg per parą.
5. Simptominis gydymas: galvos, gerklės, raumenų skausmas slopinamas nenarkotiniais analgetikais.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė