Hantavirusinė infekcija (A98.5)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – virusas, turintis RNR. Priklauso Bunyaviridae šeimai. Žinomos kelios rūšys: Hantaan, Dobrava/Belgrade, Seoul, Puumala, Sin Nombre virus, New York, Andes ir kt.
2. Epidemiologija:
infekcijos rezervuaras ir šaltinis – įvairūs graužikai, kurie su seilėmis, šlapimu, išmatomis išskiria virusą į aplinką;užkratas plinta lašeliniu būdu per orą, tiesioginio sąlyčio būdu; užsikrečiama nuo sergančio žmogaus sąlyčio būdu, per sekretus – retai; endeminių židinių yra Europoje, Azijoje, Amerikoje.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 2–42 dienos (dažniausiai 14 dienų) ;
a) hemoraginė karštligė su inkstų sindromu:
ūmine ligos pradžia, jos požymiai:
febrilus karščiavimas, bloga savijauta;
stiprūs galvos skausmai, svaigimas;
raumenų skausmai;
apetito stoka;
ant veido, kaklo ir liemens gali atsirasti petechinis bėrimas;
kraujyje sumažėja trombocitų, padidėja hematokritas;
gali būti kraujavimas, proteinurija;
1) vėliau liga pereina į šias fazes:
hipotenzinė fazė, trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų;
atsiranda tachikardija, sumažėja arterinis kraujo spaudimas,
sunkiais atvejais galimas šokas;
kraujyje leukocitozė, trombocitopenija;
pailgėjęs kraujavimo laikas;
šlapime – hematurija, ryški proteinurija;
2) oligurinė ligos fazė trunka 3–7 dienas:
normalizuojasi kraujo spaudimas (hipervolemija gali padidinti AKS);
galimas inkstų nepakankamumas; plaučių edema; kraujo išsiliejimas į smegenis;
vėlyvasis šokas;
sumažėja hematokritas, ryški hematurija;
uremija, kraujyje padidėja kreatinino, kalio, sumažėja natrio ir kalcio;
3) diurezinė fazė rodo sveikimo pradžią:
normalizuojasi kraujo krešėjimas;
pagerėja inkstų funkcija;
diurezė padidėja iki 3–6 litrų per parą;
4) sveikimo fazė gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių;
ligos eiga priklauso nuo ją sukėlusio viruso rūšies:
Puumala viruso sukeltos ligos atveju dažnesnės lengvos formos,
miršta mažiau
nei 1 % ligonių, kitų hantavirusų (Hantaan, Dobrava/Belgrade) sukeltos
hemoraginės karštligės su inkstų sindromu atvejais ligos eiga sunkesnė, miršta
5–15% ligonių;
a) hantavirusinis plaučių sindromas:
ūmi ligos pradžia;
prodrominiai reiškiniai (febrilus karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys ar dusulys,
virškinamojo kanalo pažeidimo simptomai, galvos
skausmas), trunkantys 3–5 dienas;
vėliau prasideda plaučių edema;
hipotenzija (sistolinis kraujo spaudimas ≤80 mmHg);
pokyčiai kraujyje (leukocitozė, padidėjęs hematokritas, trombocitopenija,
pailgėjęs protrombino ir tromboplastino laikas, sumažėjęs baltymo kiekis);
proteinurija;
kvėpavimo takų distreso sindromas, šokas;
Sin Nombre ir Andes virusų sukelto plaučių sindromo atveju miršta
50% ligonių.
4. Diagnozę pagrindžia:
savitųjų IgM klasės antikūnų ir antikūnų titro didėjimo nustatymas IFR būdu, ELISA
metodu, neutralizacijos reakcijos būdu, Western-blot;
viruso nukleorūgščių tiramojoje medžiagoje (kraujyje, audiniuose) nustatymas PGR,
molekuline hibridizacija ir histocheminiu metodu;
galima virusą išskirti iš kraujo ūminės ligos fazės metu, užkrėtus ląstelių
kultūras,
tačiau tai ilgai trunka, be to, ne visada pavyksta, todėl šis tyrimas didelės diagnostinės vertės neturi;
kraujyje: leukocitozė, trombocitopenija, pailgėjęs kraujavimo laikas, padidėjęs kepenų
fermentų aktyvumas;
šlapime: daug baltymo, eritrocitų;
sunkiais atvejais uremija, hiperkalemija.
5. Diagnozės formulavimas:
Hantavirus infectio: tebris haemorrhagica cum syndromum nephrosonephritidae, f.gravis.
Hantavirus infectio: syndromum pulmonalis, f.gravis.
II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. B↓, NaCl↓ dieta.
3. Etiotropinio gydymo nėra.
Ribavirinas kartais gali būti veiksmingas hemoraginei karštligei su inkstų sindromu
gydyti ligos pradžioje. Patogenezinis ir simptominis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) atsiradus hemoraginės diatezės požymių, skiriama vikazolio, kraujo, trombocitų
masės ir plazmos infuzijų;
c) inkstų nepakankamumo atveju atliekama hemodializė;
d) hipoksijos atveju skiriama oksigenoterapija, sunkiais atvejais intubuojama.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė