Epideminė dėmėtoji šiltinė (A75)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – rlketsija, Rickettsia prowazekii, gramneigiamoji, viduląstelinė bakterija, priklauso Rickettsiaceae šeimai.
2. Epidemiologija:
užkrato šaltinis – sergantis žmogus (pradedant paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis, visą karščiavimo laiką ir baigiant 8-ąja aplreksijos diena); užkratą perneša drabužinė utėlė (Pediculus vestimenti); ji, prisisiurbusi ligonio kraujo, tik po 5–7 dienų tampa užkrečiama; užkrėsta utėlė, prisisiurbusi sveiko žmogaus kraujo, tuštinasi ir išmatomis,kuriose yra riketsijų, užkrečia įkandimo vietą;
kartais užsikrečia per orą (riketsijų dulkėmis) laboratorijų darbuotojai, vakcinų gamintojai;
imlūs visi žmonės;
persirgusieji jgauna ilgalaikį imunitetą, retai sergama kartotinai;
pavieniai kartotini dėmėtosios šiltinės susirgimai laikomi vėlyvaisiais recidyvais (ligos atkryčiais) – Brilio liga (riketsijos išlieka limfinėje sistemoje
ir blužnyje;
sumažėjus organizmo imunitetui, jos aktyvėja);
dėmėtąja šiltine Lietuvoje nesergama, labai retai pasitaiko Brilio Iiga - kartotine dėmėtąja šiltine dažniau suserga pagyvenę žmonės;
dėmėtosios šiltinės sukėlėjus galima vartoti kaip bakteriologinį ginklą – platinami per orą (aerozoliu) jie sukelia sunkias netipiškas sepsines ligos formas, kurias sunku diagnozuoti.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 6–23 dienos (dažniausiai dvi savaitės);
a) pradinis (iki bėrimo) laikotarpis:
prasideda staiga, šaltkrėtis, galvos skausmas;
karščiavimas (febris continua) 8–12 dienų (39–40 °C);
bendras silpnumas, nemiga, psichomotorinis sujaudinimas;
paburkęs veidas, paraudę skruostai, akys raudonos lyg triušio, gali būti taškinių
kraujosruvų (Kiario-Avcino simptomas);
liežuvio tremoras (Govorovo-Godelje simptomas);
tifinės būklės metu prasideda kliedėjimas;
padidėjęs kapiliarų trapumas (gnybio, taurės, timpos simptomai);
4–5-ą ligos dieną čiuopiamos padidėjusios blužnis ir kepenys;
b) ligos įkarščio laikotarpis:
5-ą ligos dieną atsiranda rozeolinis-petechinis bėrimas liemens srityje, krūtinės
šonuose, nugaroje ir rankų sulenkimuose;
tifinė būklė (status typhosus): aukšta temperatūra, kliedėjimas, gali būti meningoencefalito
reiškinių, pailgųjų smegenų simptomų; tachikardija, hipotonija,
padidėjusios kepenys ir blužnis;
c) sveikimo laikotarpis:
8–10–12-ą dieną sumažėja temperatūra, nyksta bėrimai, per 12– 14 dienų pasveikstama;komplikacijos: pneumonija, miokarditas, arterijų ir venų trombozė, nefritas, meningoencefalitas.
4. Diagnozę pagrindžia:
teigiamos AR ir NHAR su Provačeko riketsijomis (1:100 ir daugiau);
kartotinai tiriant, titras didėja;
teigiama KSR su riketsijų antigenu (1:160 ir daugiau) (nuo 6-os ligos dienos) poriniuose
serumuose (titras didėja);
riketsijų antigenų nustatymas ELISA metodu;
IFR su riketsijų antigenais, ELISA metodas, nustatant savituosius antikūnus;
latekso AR;
leukocitozė, sumažėjęs eozinofilų kiekis, padidėjęs ENG.
5. Diagnozės formulavimas:
Typhus exanthematicus. Morbus Brilli - Zinsseri (pagrįsta: klinika ir epidemiologija ir KSR 1:320), f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Antrasis režimas; reikia naikinti utėles, glindas, ligonius guldyti į izoliuotą palatą (geriausiai pirmame pastato aukšte, nes gali kilti haliucinacijų); sumažėjus temperatūrai, privalu gulėti dar 5–6 dienas.
2. Karščiuojant duodamas lengvai pasisavinamas maistas (dieta – Ptm), sumažėjus
temperatūrai – dieta P1.
3. Etiotropinis gydymas: skiriama antibiotikų;
a) tetraciklinų: tetraciklino gerti po 0,3 g 4 kartus per parą arba dok-siciklino įprastinėmis dozėmis;
b) arba chloramfenikolio (levomicetino) po 0,5 g 4 kartus per parą (mažiau veiksmingas); antibiotikų skiriama visą karščiavimo laikotarpį ir dar 3 dienas kritus temperatūrai.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) kai ligos eiga sunki, skiriama gliukokortikoidų (pvz., prednizolono gerti po 60–120 mg per parą).
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais (analginu, tramadoliu);
b) CNS sujaudinimas slopinamas raminamaisiais;
c) karščiuojant skiriama iki 0,5 g askorbo rūgšties per parą, B grupės vitaminų.
Ligoniai išleidžiami iš ligoninės ne anksčiau kaip po 12 dienų, sunormalėjus temperatūrai.
Chemoprofilaktika: tetraciklinas, chloramfenikolis.
Imunoprofilaktika: gyvoji epideminės dėmėtosios šiltinės vakcina.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė