Edvardsieliozė (A04.8)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Edvvardsiella genties Enterobacteriaceae šeimos bakterijos: E.tarda, E.ictaluri, E.hoshinae. Žmogui patogeniška tik E.tarda, oportunistinis mikroorganizmas.
2. Epidemiologija:
sukėlėjo randama gamtiniuose židiniuose, kur jo šaltinis yra reptilijos, amfibijos, žuvys; paukščiai ir žinduoliai (beždžionės, leopardai, karvės, šunys, kiaulės ir kt); užsikrečiama suvalgius užkrėstos žuvies arba per užkrėstą vandenį; sąlyčio būdu (lytėjimu); imlūs vaikai ir pagyvenę žmonės, be to, sergantieji lėtinėmis, imunitetą
mažinančiomis ligomis (raudonąja vilklige, kitomis kolagenozėmis), taip pat ligoniai, gydomi imunosupresantais.
3. Klinika:
staigi ligos pradžia;
viduriavimas 5–12 kartų per parą skystomis išmatomis, dažniausiai be
kraujo ir gleivių;
gali būti karščiavimas;
kartais pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas.
Kitos ligos formos:
poodiniai ir visceraliniai abscesai,
užkrėstos žaizdos,
meningitas,
peritonitas,
sepsis,
tulžies ir šlapimo takų infekcijos.
4. Diagnozę pagrindžia: išmatų pasėlyje rasti sukėlėjai.
5. Diagnozės formulavimas:
Edwardsiellosis: enteritis acuta.
Ligos sunkumas: levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) kai ligos forma lengva, antibiotikų nereikia;
b) kai ligos forma vidutinio sunkumo ir sunki, skiriama ampicilino arba trečiosios kartos cefalosporinų įprastomis dozėmis.
4. Patogenezinis ir simptominis gydymas kaip ir kitų žarnyno užkrečiamųjų ligų.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė