Bruceliozė A23 (A23.0-A23.3)

1. Etiologija:
žinomos žmogui ir gyvuliams patologiškos brucelių rūšys:
a) smulkiųjų raguočių – avių ir ožkų brucelės (Brucella melitensis);
b) galvijų brucelės (Brucella abortus);
c) kiaulių brucelės (Brucella suis).
Priklauso Brucella genčiai, gramneigiamosios kokobakterijos, aerobai gana ilgai išlieka maisto produktuose, žemėje, sniege, lede.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – naminiai gyvuliai: smulkieji raguočiai ir galvijai, kiaulės, šiaurės elniai;
infekcijos šaltiniu žmogus nebūna;
pavojingiausia ir sunkiausia žmonėms yra avių ir ožkų bruceliozė; sergančių gyvulių nėštumas dažniausiai baigiasi abortu, o vaisiaus vandenyse daug brucelių, gyvuliai
užkratą išskiria su šlapimu bei pienu; žmonės užsikrečia nuo gyvulių sąlyčio būdu per odos, gleivinių sužeidimus arba valgydami sergančių galvijų mėsą, sūrį, pieną,
teikdami veterinarinę pagalbą;
brucelioze dažniau serga tam tikrų profesijų žmonės – veterinarijos darbuotojai, piemenys, melžėjos, skerdyklų darbininkai; imunitetas specifinis, trumpas (6–9 mėn.).

3. Klinika:
Ūminė bruceliozė:
inkubacinis laikotarpis – nuo 7 iki 30 dienų ir ilgiau;
banguojantis karščiavimas, šaltkrėtis;
sąnarių skausmas;
padidėjęs nervų sistemos jautrumas, galvos skausmas, emocinis labilumas, sunkiais atvejais – psichikos sutrikimas, meningitas;
padidėję limfmazgiai, kepenys ir blužnis;
sausgyslių bei raumenų srityje fibrozitai ir celiulitai.
Patologinis procesas gali apimti bet kurį organą, galimos įvairios jo formos – osteomielitai, blužnies abscesai, rečiau artritai (dažnai kelių), epididimoorchitai, prostatitai,
nefritai, pleuritai, pneumonijos.

Neurologinės komplikacijos: meningoencefalitai, mielitai, radikulitai ir neuropatijos.Dažniausia mirties priežastis – endokarditas. Lėtinė bruceliozė (į ją dažnai pereina Ominė forma, kai liga tęsiasi ilgiau nei 6 mėn.po užsikrėtimo): klinika jvairiaformė, priklauso nuo jvairių organų lėtinių infekcijos židinių:
1. Visceralinė forma: 1) širdies ir kraujagyslių; 2) plaučių; 3) kepenų ir blužnies.
2. Kaulų, sąnarių arba lokomotorinė forma: 1) sąnarių; 2) kaulų; 3) raumenų; 4) derinys.
3. Nervų sistemos – neurobruceliozė: 1) periferinės nervų sistemos; 2) centrinės nervų sistemos; 3) psichobruceliozė.
4. Šlapimo – lytinių organų forma.
5. Klinikinė sudėtinė forma. Aktyvi lėtinė bruceliozė trunka 2–3 metus, vėliau lieka negrįžtamieji reiškiniai (metabruceliozė, liekamoji bruceliozė), neretai ligoniai tampa invalidais.
4. Diagnozę pagrindžia: bakteriologiniai kraujo, kaulų čiulpų, kepenų ar limfmazgių biopsinės medžiagos ir kt. tyrimai (retai, nes atsakymas po 1–3 sav., veiksmingumas
sudaro 15–20% atv);
agliutinacijos testas su standartizuotais Brucella antigenais;
jei IgG agliutininų titras 1:80 ir daugiau – aktyvi infekcija;
IgG antikūnai atsiranda 2–3 ligos savaitę, maksimumą pasiekia 8-ą savaitę ir laikosi per visą aktyvų procesą;
gydant titrai
mažėja ir po metų išnyksta;
testas su „blokuotais“ antikūnais (tai yra nepilnieji IgG, kurie jungdamiesi su antigenais trukdo pilnųjų IgG ir IgM agliutinacijai): nustatoma į antigeno – serumo mišinj pridėjus antiimunoglobulino. Šie antikūnai atsiranda poūmės ligos stadijos metu ir išlieka daugelį metų, nepriklausydami nuo ligos aktyvumo. Testas atliekamas, jei agliutinacijos testas neigiamas, o bruceliozės klinikiniai požymiai aiškūs; teigiamas Biurnės alerginis odos testas su brucelinu (po 24 val. patinimas, skausmingumas ir paraudimas ne mažesnis kaip 3–4 cm) retai atliekamas, nėra patikimas (brucelinas – brucelių baltyminis ekstraktas); antigenų tiriamoje medžiagoje nustatymas precipitacijos, imunofluores-cencijos metodais; sukėlėjo nukleorūgščių nustatymas, atliekant PGR, LGR.
5. Diagnozės formulavimas:
Brucellosis acuta, forma levis (mitis, gravis).
Brucellosis chronica: forma locomotorica (visceralis, urogenitalis, neurobrucellosis)
compensata (subcompensata, decompensata).

II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
1. Etiotropinis gydymas:
ūminė stadija:
a) doksiciklino gerti 200 mg per parą 1 kartą kartu su rifampicino 600–900 mg 3–6
savaites;arba alternatyvus gydymas vienu iš šių vaistų derinių:
a) gerti doksiclklino 3–6 sav. kartu su aminoglikozidais (streptomi-cino 1,0 g kas 12 val. į raumenis arba gentamicino 240 mg į veną 1 kartą per parą), 2–3 savaites;
b) trimetoprimo-sulfametoksazolio gerti po 160/800 mg kas 12 val. 3–6 sav. kartu su gentamicino 240 mg per parą į veną 1 kartą, 1 savaitę;
c) gentamicino (1 sav.) kartu su rlfampicinu gerti 600 mg per parą 1 kartą, 3–6 sav. Sunkiais ir komplikacijų atvejais skiriamas 3-jų antibiotikų derinys (doksiciklino, aminoglikozido ir rifampicino arba trimetoprimo-sulfametoksazolio) nurodytomis dozėmis.
Lėtinės bruceliozės paūmėjimas gydomas kaip ūminė bruceliozė.
4. Patogenezinis gydymas:
a) antihistamininiai preparatai (tavegilis, suprastinas, pipolfenas ir kt.); prednizolono gerti (pradėti nuo 30–40 mg per parą, po to dozę mažinti, gydymo kursas –10–15 dienų), kai ligos eiga sunki, artritai.
5. Simptominis gydymas:
a) šildomosios procedūros (termoforai, parafino aplikacijos);
b) elektroterapija (induktotermija, diodinaminės srovės);
c) masažas, gimnastika;
d) nenarkotiniai analgetikai: ibuprofenas (brufenas), voltarenas, ortofenas, indometacinas ir kiti skausmą malšinantys ir uždegimą mažinantys vaistai įprastomis dozėmis;
e) kurortinis balneologinis gydymas (metabruceliozės sąnarių, nervų formos).
Žmogus neimunizuojamas, aktyvioji imunizacija atliekama gyvūnams.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė