Askaridozė (askariozė) (B77)

l. 1. Etiologija: sukėlėjas – askaridė, Ascaris lumbricoides – geohelmintas, priklauso Nematodą klasei.

2. Epidemiologija:
invazijos šaltinis – užsikrėtęs žmogus, kurio plonojoje žarnoje parazituoja askarides,
iš ten jų nesubrendę kiaušinėliai patenka į aplinką, kurioje (ypač dirvoje) subręsta.
Užsikrečiama per dirvožemiu užterštas rankas, žalias daržoves ir uogas (braškes),
laistomas srutomis, geriant užterštą vandenį. Askaridės žmogaus žarnyne gyvena vienerius metus, parazituoja plonojoje žarnoje.

3. Klinika:
Skiriama lervų migracijos, žarnų askaridozės ir komplikacijų klinika.
Lervų migracijos laikotarpis (7–15 dienų po užsikrėtimo):
bendras negalavimas,
nedidelis karščiavimas,
kosulys, bronchito požymiai,
galimas plaučių uždegimas (plaučių infiltratai),
kartais odos bėrimas.
Žarnų askaridozės laikotarpis (simptomų dažnai nebūna arba jie neryškūs):
apetito stoka,
pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas,
vidurių užkietėjimas arba viduriavimas,
gali būti subfebrilus karščiavimas,
nervingumas, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas,
galvos skausmas, svaigimas,
„griežimas“ dantimis.
Retkarčiais būna meningoencefalito reiškinių.
Komplikacijos (jei yra gausi invazija):
žarnų nepraeinamumas,
invaginacija,
apendicitas,
mechaninė gelta,
kartais askaridės sukelia asfiksiją.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė