Aeromonadinė infekcija (A04.8)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – dažniausiai Aeromonas hydrophilla, Aeronomas gentis priklauso Vibrionaceae šeimai. Tai yra gramneigiamosios lazdelės, fakultatyviniai anaerobai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba gyvuliai (kiaulės), nors dažnai infekcijos šaltinio nustatyti nepavyksta; užsikrečiama per vandenį ir maistą, kurie galėjo būti užteršti labai seniai, nes sukėlėjai ilgai išlieka aplinkoje; galima užsikrėsti ir pro pažeistą odą maudantis ar dirbant vandens darbus („gėlo vandens žaizdų infekcija“).
3. Klinika:
pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas;
viduriavimas vandeningomis išmatomis, kartais su kraujo priemaiša;
subfebrilus karščiavimas (temperatūra iki 38 °C);
retai – į cholerą panašūs sindromai su ryškia dehidratacija ir toksikoze.
Retos formos: meningitas, pūlinis artritas, nekrozuojantis miozitas, pneumonija, konjunktyvitas, sepsis, žaizdų infekcija, celiulitas.
4. Diagnozę pagrindžia:
maisto liekanų, kraujo, išmatų ar kitų išskyrų, žaizdų turinio pasėlyje nustatyti sukėlėjai.
5. Diagnozės formulavimas:
Infectio aeromonadacea: gastroenteritis acuta. Ligos sunkumas: levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) skiriama noffloksacino gerti po 400 mg arba ciprofloksacino po 500 mg, arba ofloksacino po 200 mg 2 kartus per parą;
b) arba tetraciklino, gentamicino, kitų aminoglikozidų, trečiosios kartos cefalosporinų įprastinės dozės.
Gydymo kursas – 7 dienos.
4. Patogenezinis ir simptominis gydymas toks pats kaip ir kitų žarnyno užkrečiamųjų ligų (šigeliozės, maisto toksinės infekcijos).

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė