){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Rotavirusinis viduriavimas yra vienas dažniausiai pasitaikančių gastroenteritų (skrandžio ir žarnyno uždegimų). Jį sukelia rotavirusas. Rotaviruso užsikrėtimo kelias lotyniškais terminais yra fekalinis-oralinis. Lietuviškai tai reiškia, kad mikroskopinė išmatų dalelė turi patekti į burną. Kad prasidėtų infekcija, užtenka mikroskopinės infekuojamosios dozės. Laikas nuo užsikrėtimo iki susirgimo trunka nuo vienos iki kelių dienų.
Ligos požymiai: pakyla temperatūra, prasideda smarkus viduriavimas vandeningomis išmatomis po 5–15 kartų per dieną, vėmimas, stiprus pilvo skausmas bei gurgėjimas. Prie minėtų požymių gali prisidėti sloga, gerklės skausmas. Daugiausiai serga nuo 9 mėn. iki 2 m. amžiaus vaikai. Vaikams ši liga gana pavojinga, nes jiems labai greitai vystosi dehidratacija (skysčių bei mineralinių medžiagų netekimas) ir šoko požymiai.
Specifinio gydymo nėra, gydymo esmė yra normalizuoti prarastą skysčių kiekį. Namie būtina gerti kuo daugiau skysčių. Tinka saldžios arbatos, sultys, negazuotas mineralinis ar virintas vanduo. Skystis turi būti kambario temperatūros, jį reikia gurkšnoti nuolat, mažais gurkšneliais. Jei suaugęs ar vaikas atsiduria ligoninėje – lašinamos lašelinės.
Rotavirusiniam viduriavimui gydyti tinka ir absorbciniu poveikiu pasižymintys vaistai (pvz., Smecta).
Normalus tuštinimosi dažnis yra nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Kiekvienam žmogui jis skiriasi ir priklauso nuo amžiaus. O viduriavimą galima apibūdinti taip: tai dažnas tuštinimasis skystos konsistencijos išmatomis, kurių kiekis didesnis negu 200–250 g per parą. Tad, jeigu viduriuojate tik, pvz., 1 kartą per savaitę, kai suvalgote „negero maisto“, tai nėra viduriavimas medicininiu požiūriu.
Viduriavimai pasitaiko dar dažniau nei rotavirusinės infekcijos. Štai keletas dažniausių priežasčių, dėl ko gali nutikti šis nemalonus sveikatos sutrikimas.
• Dažniausiai viduriavimus sukelia žarnyno infekcijos. Tai gali būti bakterijomis užterštas maistas, taip pat virusai ir grybeliai. Rečiau užkratas būna parazitai, pavyzdžiui, askaridės arba kaspinuočiai.
• Apsinuodijimas maisto produktais. Apsinuodijus maisto produktais, beveik visada prasideda ūminis viduriavimas. Dažniausiai jį sukelia bakterijos, kurios gali daugintis, nesilaikant higienos reikalavimų ruošiant maistą.
• Medikamentai. Tai gali būti įvairios tabletės, kurias naudoja moterys, norėdamos sumažinti svorį. Tai gali būti ir antibiotikai, kai kurie vaistai nuo vėžio.
• Baimė ir stresas jautriems žmonėms gali sukelti viduriavimą, ypač susidarius provokuojančioms situacijoms. Tačiau kiekvienu atveju gydytojas turėtų paieškoti ir organinių priežasčių.
Užklupus viduriavimui, patartina išgerti Smecta miltelių suspensijos. Jei neturite šio preparato namuose, jo tikrai įsigysite kiekvienoje vaistinėje. Dar geriau, jei turėtumėte jo savo vaistinėlėje. Tai bus pirmoji „greitoji“ pagalba iki apsilankant pas gydytoją ir išsiaiškinant tikrąją viduriavimo priežastį.
Esant ūmiam viduriavimui suaugusiesiems pirmąsias 3 dienas reikia vartoti po 6 pakelius per parą, vėliau – po 3. Gydymą tęsti mažiausiai 3 dienas. Pakelio turinį (baltus miltelius) reikia ištirpinti pusėje stiklinės vandens išmaišant, kol gausis baltas mišinys. Vaikams iki metukų amžiaus pirmąsias 3 paras paprastai skiriama po 2 pakelius per parą, po to – po 1; vyresniems vaikams – pirmąsias 3 dienas skiriami 4 pakeliai per parą, vėliau – 2.
Vartojant Smecta tuo pat metu būtina taikyti rehidracinę terapiją, t.y. vartoti daug skysčių. Gerti po nedaug, po šaukštuką, bet dažnai. Smecta ir rehidracinė terapija geriamaisiais tirpalais papildo viena kitą.
Smecta saugu vartoti ir jauniems, ir vyresniems, jis yra gerai toleruojamas.
Nervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauVaiko verkimą tėvai gali traktuoti kaip kokių nors nepatenkintų poreikių ar ligos ženklą. Net patenkinus visus pagrindinius poreikius vaikas gali ir toliau graudžiai verkti – tuomet gali būti įtariama kokia nors liga. Jei ligos požymių nėra ir vaikas yra sveikas, tuomet pilvo dieglių diagnozė tampa gana reali – būtent dėl jų vaikas gali gana stipriai, garsiai ir ilgai raudoti. ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauVasarą dėl gausaus daržovių, vaisių vartojimo, valgymo gamtoje dažnesni įvairūs žarnyno sutrikimai, sukeliantys nemalonius pojūčius: pilvo pūtimą, raižymą ir pan.. Jie atsiranda dėl pilvo lygiųjų raumenų spazmų ir žarnyno sienelių tempimo. Kaip jis atsiranda ir ką daryti? ...
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauAtšilus orui ir sužaliavus augmenijai, daugelis traukia į gamtą. Kas visam savaitgaliui, o kas bent vienai dienai ar pusdieniui. Kas su tėvais, kas su bendraamžių kompanija. Krepšiai prikrauti visokių gėrybių, supakuoti patogūs drabužiai ir laisvalaikiui skirtos priemonės. Atrodo, apie viską pagalvota, viskuo pasirūpinta. Ar tikrai? Net ir trumpam iškeliaujant reikėtų nepamiršti būtiniausių vaistų. Kitaip išsiilgtąjį poilsį gali sugadinti netikėtas negalavimas, nuo kurio priemonės kaip tyčia neturite. Ir vienas iš dažnesnių tokių sveikatos sutrikimų – viduriavimas....
Skaityti daugiauTurbūt daugeliui retkarčiais suskausta pilvą arba skrandį, sutrinka virškinimas, pučia pilvą. Ir tikrai nesuklysime pasakę, kad kiekvienas iš mūsų žino, kaip jaučiasi žmogus, kuris viduriuoja ar kurį pykina. Šios bėdos vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. ...
Skaityti daugiauVaistinėje nugirstas pokalbis apie virškinimo sutrikimus kelionėje priminė, kad artėja atostogų metas, o, vykstant į svečias šalis, svarbu neleisti skrandžiui ir žarnynui streikuoti ir gadinti ilgai laukto poilsio akimirkų. Kaip išvengti virškinimo sutrikimų kelionėje, pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos docentė Daiva Vėlyvytė. ...
Skaityti daugiauKiekvieną žiemą pastebima tendencija: kai tik ateina šaltieji žiemos mėnesiai, padaugėja rotavirusinių ligų. Šis virusas atkaklus visais metų laikais, tačiau lapkritį–balandį yra jo pikas. Kodėl būtent žiema – niekas negali paaiškinti. Galbūt dėl to, kad šaltuoju metų laiku daugiau būname patalpose, pasitaiko daugiau kontaktų su užkratu. O viduriavimas dėl kitų priežasčių gali užklupti bet kada bet kurį – tiek jauną, tiek vyresnį....
Skaityti daugiauManoma, kad įvairūs virškinimo sutrikimai, kuriais skundžiasi vis daugiau žmonių, yra nulemti šiuolaikinio gyvenimo būdo – nuolatinio skubėjimo, įtampos bei su tuo susijusios netvarkingos mitybos. Atrodytų, vasarą tikrai pailsėsime nuo visų stresų, rūpesčių – juk bus atostogos, ilsėsimės, tad visi negalavimai praeis savaime. Deja, dažnai būna atvirkščiai – įvairių virškinimo sutrikimų dar padaugėja. Nors įtampos lyg ir nelieka, bet atsiranda kitų priežasčių – kitoks nei įprastai maistas, kitokios jo gaminimo ir valgymo sąlygos, ne toks mitybos režimas. Ir virškinamoji sistema „neatlaiko“. ...
Skaityti daugiauKiekvienų tėvų svajonė - sveikas, ramus, puikiai valgantis, netrukdantis miegoti naktimis ir be reikalo neverkiantis vaikelis. Deja, ne kiekvienai svajonei lemta išsipildyti....
Skaityti daugiauSveikatos priežiūros centro “A klinika” bendrosios praktikos gydytoja dr. Kristina BORKIENĖ pažymi, kad vasaros kelionių mėgėjams malonų poilsį bei naujus įspūdžius neretai sugadina virškinamosios sistemos negalavimai....
Skaityti daugiau
