Krūtinės simpatogangliopatija (G 90.0)

Apibrėžimas. Krūtinės simpatogangliopatija – tai ekstravertebralinis neuralinis sindromas, kurio simptomų atsiranda pažeidus simpatinį mazgą (-us) ir autonomines simpatines skaidulas. Krūtinės srityje yra 10–12 simpatinių mazgų porų, kurie išsidėstę prie slankstelių kūnų priekinių paviršių abipus. Į juos preganglinė jungiančioji šaka, r. communicans albus, ateina atsiskyrusi nuo nugarinio nervo. Viršutiniai krūtininiai simpatiniai mazgai inervuoja rankos krūtinės srities odą, poodį. Kiekvienas simpatinis mazgas simpatiniais nervais, sudarytais iš poganglinių skaidulų, yra susijęs su atitinkamais krūtinės ląstos (n. cardiaci thoraci, n. pulmonales) ir pilvo ertmės organais. Pastaruosius inervuoja didysis ir mažasis vidurių nervai, n. splanchnicus major et minor, kurie baigiasi saulės rezginyje, pl. solaris, esančiame ties Th12–L1 judesio segmentais dešinėje. Stemplę inervuoja Th5–6, plaučius – Th3–10, širdį – C8–Th8, o žemiau diafragmos esančius vidaus organus, – Th5–11 nugaros smegenų simpatiniai centrai ir atitinkami simpatiniai mazgai. Kai yra vertebrogeninės kilmės simpatogangliopatija, visuomet būtina įrodyti vertebralinį sindromą.

Klinika. Krūtinės, kaip ir kitos lokalizacijos, simpatinių mazgų pažeidimas pasireiškia įvairiais klinikiniais simptomais. Būna segmentinis autonominis pažeidimas ir visceralinių sutrikimų, pasireiškiančių ne tik skausmu, bet ir sekrecinėmis, motorinėmis disfunkcijomis. Kai yra viršutinė krūtinės simpatogangliopatija, vargina nuolatinis maudžiančio ar deginančio pobūdžio krūtinės, stemplės, nugaros tarp menčių, pačios širdies ar odos virš jos skausmas. Būna rankos, krūtinės odos, kartais ir raumenų atrofija, refleksinė kontraktūra, odos pigmentacijos, temperatūros, spalvos pokyčių. Galima hiperestezija, hiperpatija, lokalus niežulys. Kairės pusės pažeidimas gali pasireikšti priepuoliais, primenančiais stenokardiją, širdies ritmo sutrikimus. Rečiau sutrinka kvėpavimas, atsiranda dusulys kartu su kąsnio pojūčiu gerklėje. Apatinei krūtinės simpatogangliopatijai būdingas varginantis nuolatinis ar priepuolinis pilvo skausmas, kartais kurio nors vieno vidaus organo – skrandžio, žarnyno, kepenų. Sutrikus skrandžio ir žarnyno sekrecijai, motorikai, dažnai būna pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Sutrikimai gali būti priepuoliniai ir kartu su pilvo skausmais pasireikšti krizes primenančios būklės. Diagnostika dažnai esti sunki, nes neretai pirminė priežastis būna ne vertebrogeninė, o lėtinis organų uždegimas ar kitos kilmės ligos. Neurologai turėtų reikalauti, kad pacientai būtų išsamiai ištirti dėl galimos visceralinės etiologijos, tik po to stengtis ieškoti vertebroneurologinio paaiškinimo. MRT yra tinkamiausias tokių pacientų tyrimas. Visada derėtų tikėtis galimų retų anomalinių, uždegiminių, neoplazinių priežasčių, o jas atmetus pagalvoti ir apie galimą somatoforminį sutrikimą.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.