Patarimai

Senų žmonių mityba

Dieta turi būti subalansuota. Joje turi būti mažiau riebalų, daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.

Jei sumažėjęs paros energijos kiekis, maisto produktai turi būti kaloringesni - cukrus, saldumynai, riebalai, aliejai. Tačiau kyla antsvorio ir nutukimo pavojus.

Dažnai pagyvenę žmonės nepakankamai vartoja baltymų. Jie jaučia silpnumą, atsiranda patinimų, sunyksta raumenys. Pagyvenusių žmonių baltymų poreikis yra toks pat ar didesnis nei jaunų, todėl jiems reikia parinkti baltyminių produktų.

Senukams gali kilti noras pasikviesti svečių, tam reikia sudaryti sąlygas. Dauguma senų žmonių aistra rinkti senus daiktus, laikraščius, dėžutes ir t.t. Žiūrėti, kad nekenktų higienai. Pravesti asmeninius pokalbius su tokiais senukais.

„Pagyvenusių žmonių slauga“ Kauno medicinos universitetas, Kaunas 2001

Patarimai vairuojančių senjorų saugumui kelyje užtikrinti

Jūs negalite išvengti senatvės, bet galite sumažinti dėl senatvės iškilusius pavojus jūsų saugumui kelyje. Vairuotojų saugumas – tai daugiau nei kelio ženklų supratimas. Sveikata gali daryti įtaką jūsų gebėjimui saugiai vairuoti.

Metams bėgant turbūt pastebėjote savo kūno pasikeitimus, dėl kurių atlikti kai kuriuos veiksmus, tokius kaip vairuoti naktį, tampa sunkiau. Tačiau tai dar nereiškia, kad jūsų, kaip vairuotojo, dienos suskaičiuotos. Laikykitės šių vairavimo patarimų, kad išsaugotumėte savarankiškumą.

Palaikykite fizinę būklę 

Senstant raumenys ima silpnėti, sąnariai stingti, ir lankstumas mažėja. Kartu lėtėja refleksai. Visa tai kelia grėsmę saugiam vairavimui. Kovoti su šiais pasikeitimais padeda fizinis lavinimas. Fizinis aktyvumas didina stiprumą ir lankstumą, o tai reikalinga atliekant įvairius veiksmus, tokius kaip vairo sukimas ar žiūrėjimas per petį.

Kad palaikytumėte fizinę formą, reiktų užsiimti fizine veikla, tokia kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar tenisas. Tai derinkite su mankšta ir jėgos pratimais. Jei šiuo metu nesate fiziškai aktyvūs, pasitarkite su savo gydytoju, nuo ko pradėti.

 Žinokite šalutinius savo vaistų poveikius 

Receptiniai ir be recepto parduodami vaistai gali sukelti mieguistumą ar sulėtinti reakcijas, dėl ko mažėja vairavimo saugumas. Metams bėgant, jūs tampate vis jautresni šiems poveikiams.

Perskaitykite etiketes, kad žinotumėte, kokio poveikio galite tikėtis iš kiekvieno vaisto. Vaistai, kurie gali sukelti mieguistumą, – tai antihistamininiai, raminamieji, depresijai  ir diabetui gydyti skirti vaistai ir stiprūs nuskausminamieji.

Nevairuokite, jei išgėrėte mieguistumą sukeliančių vaistų. Paklauskite savo gydytojo, ar galima vaistą pakeisti kitu, neturinčiu tokio šalutinio poveikio.

Reguliariai tikrinkite regėjimą ir klausą 

Metams bėgant, jūsų klausa ir rega, ypač naktį, linkusi silpti. Susilpnėjusi klausa gali kliudyti išgirsti atvažiuojant greitą transporto priemonę ar traukinį. Dažniausi regėjimo sutrikimai, kurie gali kliudyti vairuoti:

• Katarakta – tai akies lęšiuko apsidrumstimas. Tuomet rega tampa miglota ir neaiški. Dėl kataraktos gali padidėti jautrumas šviesai ir ryškiam spindesiui, todėl būna sunkiau vairuoti naktį.

• Glaukoma – tai būklė, apibūdinama nenormaliai padidėjusiu akies spaudimu, lemiančiu susilpnėjusią, miglotą regą, dėl ko tampa sunkiau pamatyti pėsčiąjį ar iš šono atvažiuojančią transporto priemonę.

• Dėmės degeneracija – tai centrinės regėjimo lauko dalies praradimas. Be centrinės regos tampa sunkiau pamatyti pėsčiąjį ar kitas mašinas, atvažiuojančias iš priekio.

Pasiteiraukite savo gydytojo, kaip dažnai turėtumėte tikrintis. Net jei manote, kad jūsų klausa ir rega puiki, tikrinkitės taip dažnai, kaip rekomendavo gydytojas. Sutrikimai gali būti lengviau pataisomi, jei bus pastebimi anksčiau.

Perpraskite savo galimybes 

Senstant dažniau ima varginti dauguma sveikatos sutrikimų, ir gali atsiliepti gebėjimui vairuoti. Žinokite savo galimybių ribas ir prisitaikykite prie jų. Pavyzdžiui, jei jums skauda rankas laikant vairą, ieškokite vairo apmovo, kad laikyti ir sukti vairą būtų lengviau.

Kitos sąlygos, kurios gali paveikti vairavimą:

• Artritas. Skaudūs sąnariai gali riboti gebėjimus žiūrėti į užpakalinio vaizdo veidrodėlius, pažiūrėti per petį ir sulenkti kelį, kad nuspaustumėte stabdžio pedalą.

• Diabetas. Šis sutrikimas gali pažeisti rankų, kojų ir akių nervus. Tai sulėtina reakcijos laiką ir riboja regėjimą. Jei gliukozės koncentracija kraujyje pasidaro per maža, jūs galite jaustis apsvaigęs, svyruojantis, tapti sutrikęs ar net prarasti sąmonę.

• Parkinsono liga. Tai neurologinis sutrikimas, lemiantis sustingimą, lėtus judesius ir drebulį. Tai gali turėti įtakos sukant vairą ir atliekant greitus judesius.

• Insultas. Insultą lemia nutrūkęs kraujo tekėjimas į smegenis. Pažeistas smegenų audinys gali sukelti pusiausvyros sutrikimus, susilpninti regą ir nulemti vienos ar abiejų kūno pusių raumenų kontrolės praradimą.

Paprašykite savo gydytojo siuntimo pas ergoterapeutą ar kineziterapeutą, jie galėtų patarti, kaip palengvinti vairavimą. Terapeutas gali pasiūlyti pagalbinių priemonių vairavimui palengvinti ar specialių pratimų, padedančių peržengti savo galimybių ribas.

Valdykite savo sveikatos būklę 

Maksimaliai  palaikykite savo sveikatą laikydamiesi gydytojo rekomendacijų, padedančių įveikti ligas Pavyzdžiui, jei sergate diabetu, laikykitės gydytojo nurodymų reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kad išvengtumėte mažos cukraus koncentracijos, kol esate už vairo.

Vairuokite optimaliomis sąlygomis 

Jei įmanoma, vairuokite dieną, geru oru, mažiau judriuose keliuose ir labiau pažįstamose vietovėse. Atidėkite savo kelionę, jei oro sąlygos prastos.

Be to, įsitikinkite, kad jūsų būklė taip pat pakankamai gera vairuoti. Nevairuokite pavargę, susierzinę. Niekada nevairuokite, jei nors kiek vartojote alkoholio. Alkoholis daro didesnę įtaką vyresnio amžiaus žmonėms. Susilaikykite nuo svaigalų, jei žinote, kad reikės vairuoti.

 Suplanuokite kelionę, kad išvengtumėte blaškymosi 

Prieš pradėdami važiuoti būkite pasiruošę. Suplanuokite į priekį, kad galėtumėte susikoncentruoti vairuoti. Venkite dėmesio blaškymo, tokio kaip radijo reguliavimas, valgymas ar kalbėjimas mobiliuoju telefonu. Planuokite savo kelionės laiką taip, kad jums neprireiktų vairuojant stengtis pasižiūrėti į žemėlapį. Susižinokite iš anksto tokias krypties nuorodas, tokias kaip mokykla, bažnyčia ar vandens bokštas. Žinant maršrutą, sumažės nerimas, kurį galite jausti vairuodami nepažįstamoje vietoje.

Prisitaikykite transporto priemonę pagal savo reikmes 

Apsvarstykite galimybę atnaujinti savo automobilį, jei vairuoti tampa sudėtingiau. Galite pakoreguoti kai kurias savo dabartinio automobilio savybes. Jei reikia didesnių pasikeitimų, gali tekti įsigyti naują.

Tokios ypatybės kaip dideli veidrodėliai, geras matomumas, stipresni langai ir durelių užraktai, automatinė pavarų dėžė gali padėti įveikti savo fizinius apribojimus. Į didesnę mašiną patogiau įlipti ir iš jos išlipti. Reguliuojama vairuotojo sėdynė suteikia daugiau patogumo ir geresnį kelio matomumą. Didesnės prietaisų skydo detalės lengviau įžiūrimos. Kontrolinių prietaisų lentos apšvietimo sureguliavimas gali palengvinti vairavimą tamsoje.

Enrika Pečiulionytė pagal http://www.mayoclinic.com

Pastarųjų metų mokslinėse publikacijose teigiama, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (FA), trunkantis 30 minučių ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę, išeikvojant apie 200 kcal energijos per dieną (pvz., 30 minučių greitoko ėjimo), stiprina suaugusiųjų sveikatą. Mokslininkai nustatė, kad FA stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos, griaučių raumenų pajėgumą, padeda išlaikyti sveiką svorį. Jeigu FA yra mažesnis, vadinasi, žmogaus gyvensena yra fiziškai pasyvi ir galimi sveikatos rizikos veiksniai.

Gausiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas didina lėtinių ligų plitimo riziką. Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje stiprina funkcinį pajėgumą, padeda neprarasti savarankiškumo. Fiziškai aktyvūs asmenys, palyginti su pasyviais, rečiau serga depresija.

Mokslinių tyrimų rezultatai išprovokavo naują terminą — sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Šiuo terminu norima pabrėžti, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Sėdimos gyvensenos mirties sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, bloga aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje. Šie požymiai sukelia viso organizmo ar atskirų sistemų, organų sutrikimus.

Patarimai globėjams

Rūpintis sergančiu Alzhaimerio liga (AL) namuose yra sunki užduotis ir kartais gali tapti neįveikiama. Kiekviena diena atneša vis naujus išbandymus, kuriuos, globėjui įveikus, didėja gebėjimų galimybės, keičiasi elgsena. Tyrimai rodo, kad patiems prižiūrėtojams dažnai padidėja depresijos, kitų ligų rizika, ypač jei nesulaukia atitinkamos paramos iš šeimos, draugų ir visuomenės.
    Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria globotojas, tai varginantis prižiūrimo asmens elgesys. Rengimasis, prausimasis, valgymas – tai pagrindinė kasdieninė veikla, su kuria dažnai tampa sunku susidoroti abiem: sergančiam AL ir jį prižiūrinčiam.  Sudarytas planas gali padėti globotojui sėkmingai tvarkytis visą dieną.   Tam tikros strategijos naudojimas, tvarkantis su varginančiu elgesiu ir stresinėmis situacijomis, pripažinta daugumos prižiūrėtojų. Per bandymus ir klaidas atrasite, kurie iš toliau pateikiamų patarimų jums naudingi, o kurie ne. Kiekvienas asmuo, sergantis AL, yra unikalus, todėl elgiasi skirtingai ir keičiasi ligos metu. Darykite geriausia, ką galite, ir nepamirškite pailsėti patys.

Susitaikymas su diagnoze

Žinia, kad mylimas žmogus serga AL, gali išgąsdinti, sukelti stresą, ar net būti nepakeliama. Prieš pradedant vertinti šią situaciją, pateikiame keletą patarimų, kurie gali praversti.
• Klauskite gydytojo visa, ką norite sužinoti apie AL. Išsiaiškinkite, koks gydymas geriausiai palengvintų simptomus ar paveiktų elgsenos problemas.
• Susiraskite paramos grupę, kur galėtumėte dalintis savo jausmais ir rūpesčiais. Grupės nariai, remdamiesi savo pačių patirtimi, dažnai turi naudingų patarimų arba žino, kur rasti reikiamų šaltinių. Telefoninės paramos grupės suteikia galimybę gauti pagalbą globėjui neišeinant iš namų.
• Išanalizuokite savo dienos režimą ir pažiūrėkite, ką dar galite pakeisti, kad būtų patogiau. Jei tam tikru dienos metu sergantis AL yra mažiau sumišęs ar linkęs bendrauti, susiplanuokite dienotvarkę taip, kad kuo geriau galėtumėte išnaudoti šias akimirkas. Turėkite omenyje, kad sergančio elgesys gali keistis diena iš dienos, tad stenkitės būti lankstūs ir prisitaikykite reikiamą dienos režimą.
• Tam, kad palengvintumėte diena iš dienos esančią globos pareigą, apsvarstykite naudojimąsi suaugusiųjų priežiūros tarnybomis. Šios paslaugos leis jums atsipalaiduoti, kai žinosite, jog asmuo su AL yra gerai prižiūrimas.
• Pradėkite planuoti ateičiai. Pavyzdžiui, susitvarkykite finansinius dokumentus, išstudijuokite galimybes pasirinkti slaugos ar senelių namus, sužinokite, kokias paslaugas padengia sveikatos draudimas ir valstybinis medicininis aptarnavimas.

Bendravimas

Bendravimas su sergančiu AL gali tapti rimtu išbandymu. Tiek suprasti, tiek būti suprastam gali būti sunku.
• Vartokite paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėkite švelniu ir ramiu tonu.
• Venkite bendrauti su sergančiu AL kaip su vaiku ir kalbėti apie žmogų taip, lyg jo nebūtų šalia
• Padėkite asmeniui sutelkti dėmesį į tai, ką sakote. Minimaliai sumažinkite triukšmą keliančius ir dėmesį blaškančius objektus kaip televizija ar radijas.
• Norėdami ką nors pasakyti, kreipkitės į asmenį vardu, kad įsitikintumėte, jog Jis ar Ji sutelkė dėmesį į Jus.
• Jei asmuo su AL deda dideles pastangas ieškodamas žodžio ar išsakydamas mintį, švelniai bandykite pateikti žodžius, kurių Jam reikia.
• Bandykite suformuluoti klausimus ir  nurodymus taip, kad jie turėtų teigiamą atspalvį.

Prausimasis

Vieni žmonės su AL neprieštarauja prausiami, kitiems tai sukelia bauginančius jausmus. Išankstinis planavimas situaciją gali padaryti patogesnę Jums abiems.
• Prausimosi duše ar maudimosi laiką planuokite tuomet, kai asmuo yra ramiausias ir su Juo lengviausia susitarti. Būkite pastovus. Bandykite tai įtvirtinti į dienos rėžimą.
• Su pagarba žiūrėkite į tai, jog kai kuriems asmenims su AL maudytis yra baugu ir nemalonu. Būkite švelnus ir gerbiantis. Būkite kantrus ir ramus.
• Prieš darydamas kiekvieną žingsnį, pasakykite apie tai prausiamam asmeniui. Leiskite Jam ar Jai pačiam daryti kiek galima daugiau.
• Pasiruoškite iš anksti. Prieš pradėdami  įsitikinkite, kad vonioje turite visa, ko reikės. Pripildykite vonią prieš tam tikrą laiką.
• Būkite apdairus dėl temperatūros. Jei būtina, prišildykite kambarį. Šalia turėkite atsarginių rankšluosčių ir chalatą. Prieš prausimą ar maudimą patikrinkite vandens temperatūrą.
• Sumažinkite pavojaus riziką iki minimalios naudojant vonios ir dušo turėklus, dušo suoliukus, apsaugos barjerus ir neslystančius vonios kilimėlius. Niekada nepalikite žmogaus vieno vonioje arba duše.
• Išbandykite prausimą kempine. Maudimasis nebūtinas kasdien. Prausimas kempine gali būti veiksmingas tarp prausimosi duše ir vonioje.

Rengimasis

Kai kuriems, sergantiems AL, rengimasis pateikia daugybę iššūkių: išsirinkti, ką rengtis, vienus drabužius nusivilkti, kitus užsivilkti, kovoti su sagomis ir užtrauktukais. Sumažinus sunkumus, galima tai pakeisti.
• Kasdien stenkitės asmenį rengti tuo pačiu metu, kad Jam ar Jai tai taptų kasdienės rutinos dalimi.
• Paskatinkite žmogų rengtis kiek galima daugiau pačiam. Rengimuisi visuomet numatykite daugiau laiko, kad nebūtų spaudimo ir skubos.
• Leiskite asmeniui pasirinkti iš kelių aprangos variantų. Jei Jis ar Ji turi mėgimą aprangą, apgalvokite nupirkti kelis vienodus komplektus.
• Paruoškite drabužius tokia tvarka, kokia juos reikia užsivilkti, kad tai pagelbėtų rengtis.
• Jei asmuo pasimetė, aiškiai ir nuosekliai išdėstykite nurodymus, kaip elgtis.
• Išrinkite aprangą, kuri yra patogi, lengvai užsivelkama ir nusivelkama, ir kurią nesunku prižiūrėti. Elastinės palaidinukės, užsegimai su lipdukais sumažina nepatogumus dėl sagų ir užtrauktukų.

JAV Nacionalinis Senėjimo Institutas

Daugiau straipsnių šiomis temomis rasite čia>>

Straipsniai skirti senjorams čia>>