sveikaszmogus.lt

Mane gyvenimas rdquo;vėtė ir mėtėrdquo;. Kritau ir kilau.Puoliau neviltin ir...mokiausi džiaugtis...Supratau, rodos, paprastą dalyką,-niekada neišsipildo visos tavo svajonės, planuoti darbai, norai...Gyvenimo kelyje turi patirti labai daug visko. Supratau ir tai, kad-jaunystė ir sveikata,- trumpalaikiai dalykai, kad reikia mokėti džiaugtis tuo, ką dar turi. Kad reikia gyventi čia ir dabar...

Aš tai tiesiog per jėgą ieškau gėrio ir grožio:) labai stengiuos:) Nes tik pasiduok cinizmui, nevičiai, tai lyg nuo kalno-krenti, randi , matai tai, kas negražu, netobula, niekinga. Labai lengva pasiduoti liūdesiui ir pykčiui, pavydui, įsižeisti, nekęsti, skęsti depresijoje. O štai pakovoti už tai, kad jaustumeis laiminga-reikia daug pastangų. Kol jauni-tai , matyt, harmonai varo į priekį-įsimylėjimai, ieškojimai, bandymai, polėkio daugiau, o kai į antrą pusę gyvenimo, jau pradeda gniaužti nuovargiai, nusivylimai ir t. t. Ale, nereik pasiduoti. Vakar buvau Liepsnojančiame lede:) Ai, kai kas atrodė banalu ir nuobodu, bet...buvo daug gražaus-tai ir akcentuokim:)Kokia laimė vien tai, kad galiu imti ir nuvažiuoti-turiu su kuo, turiu laiko, pinigų, sveikatos tokiai pramogai. Tai kas kad šiandien neišsimiegojus:)O kas būtų jei negalėčiau...jei nepaeičiau...

Aldoną suprantu,-kartais tiek nedaug reikia, kad imtum džiaugtis, jaustumeis laimingu...Matyt, svarbiausia,-reikia turėti poreikį matyti gėrį, mokėti džiaugtis smulkmenomis. Iš pirmo žvilgsnio - smulkmenomis...Puoselėkime tuos jausmus.

Kokia graži šiandien diena.Širdyje-šventiška nuotaika, nors nieko tokio neįvyko. Gal kad šviečia saulė? Gal kad vyras, įšeidamas į darbą, pakštelėjo žaandukan ir sušnabždėjo: rdquo;lauk manęsrdquo; ?...

Taip, iš tiesų per daug dejuojame ir aikčiojame.Tiek daug gražių dalykų supa mus...Kartais tai mažmožis, smulkmena, tačiau tokia maloni akiai, miela širdžiai...Gėrio poreikį turime, neabejoju, kiekvienas.

Grožėtis ir džiaugtis beveik visada yra kuom.Tik mokėkime jausti grožio ir gėrio poreikį

Tai apmastyta ir apsvarstyta.. Bent jau man su metais keicias ir poziuris. As nebijau dziaugtis, sypsotis. Gyvenu gerai! Galeciau pazadint mieganti ir pasakyt, pabusk, turi tai, ko kiti nera sapnave..Tik. Galvoju gal tai truputi maximalistiska. Gal truputi apgaunu save. Nes kartais kenciu. Vienas. O pasveikes, vel budinu pasauli:D. Kas cia zino. Vistiek gera gerai galvot..ane? :-)

Tai apmastyta ir apsvarstyta.. Bent jau man su metais keicias ir poziuris. As nebijau dziaugtis, sypsotis. Gyvenu gerai! Galeciau pazadint mieganti ir pasakyt, pabusk, turi tai, ko kiti nera sapnave..Tik. Galvoju gal tai truputi maximalistiska. Gal truputi apgaunu save. Nes kartais kenciu. Vienas. O pasveikes, vel budinu pasauli:D. Kas cia zino. Vistiek gera gerai galvot..ane? :-)

Neįdomu bendrauti su žmonėmis, kurie visur mato tik blogį, tik juodą... Pavargsti.Išsunkia kažkaip tokie bendravimai.Gyvenimas susideda iš rūpestėlių ir džiaugsmų. Viską turi patirti. Aš su tais, kurie neištyžta, kurie moka džiaugtis Gyvenimu. O džiaugtis visada yra kuo...

Rugpjūčio karščiai, lietuviška gamta, kombainas negailestingai lenkia rugio varpas. Taip nejučiom iš baimės ir savąją suspaudi tvirtai delne.