Augalų šaknys kaip vaistai: ko pasikasti vertėtų?

Pačios reikalingiausios

 

„Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės ir Burbiškyje ( Anykščių r.) gyvenančios žolininkės ir Aukštaitijos kulinarinio paveldo puoselėtojos Irenos Adomonienės paprašėme pabandyti išvardyti reikalingiausias vaistinių augalų šaknis. Pašnekovės neabejojo, kad tarp jų turėtų būti paprastosios kiaulpienės ir varnalėšos, vais­ti­nės tau­kės (kaulažolės), valerijono šaknys, balinio ajero šakniastiebiai. Abi moterys pridūrė sunkiai įsivaizduojančios savo mitybą ir be krienų.

 

Kodėl minėtos šaknys labai reikalingos?

 

Varnalėšų ir kiaulpienių šaknys gerai detoksikuoja kraują ir visą organizmą, gerina kepenų darbą.

Vaistinių valerijonų šaknys labai ramina nervus, vartojamos baimei, nerimui, nemigai šalinti.

 

Vais­ti­nės tau­kės (kaulažolės) šaknys labai naudingos gydant kaulų lūžius, sumušimus. Jų preparatais gydomos ir reumatinės ligos.

 

Balinio ajero šakniastiebiai vartojami apetitui gerinti. Jų veikliosios medžiagos gerina virškinimo sulčių išsiskyrimą, virškinimą, atpalaiduoja spazmus, gerina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą.

 

Krienai naudojami kaip priemonė kraujui pagerinti, naikina bakterijas ir įvairius mikroorganizmus, tinka ir apetitui žadinti, įvairioms ligoms gydyti.

 

Fi­to­te­ra­peuto ir vaistininko žvilgsnis

 

Lie­tu­vos fi­to­te­ra­pi­jos cen­tro va­do­vas me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras do­cen­tas vais­ti­nin­kas Juo­zas Va­si­liaus­kas kasmet stengiasi prisikasti didžiųjų varnalėšos, debesylo, dilgėlių, paprastosios kiaulpienės, balinio ajero ir vaistinės taukės, miškinės sidabražolės šaknų.

 

 „Didžiosios varnalėšos ir paprastosios kiaulpienės veikia visą virškinamąją sistemą, kasą, kepenis, tulžį, inkstus, net piktybinius navikus. Miškinės sidabražolės šaknys taip pat labai puikus pagalbininkas gydant skrandį, viduriuojant, liaudies medicina ją vartoja ir nuo vėžio. O vaistinės taukės labai reikalingos sumušimams, kaulams gydyti ir stiprinti, didžiojo debesylo šaknys puikiai grumiasi su visais uždegimo procesais. Didžiųjų dilgėlių šaknys – puikus vaistas vyrams nuo prostatos sutrikimų“, – vardijo vaistinių augalų žinovas.

 

Kaip vaistaus reikalingiausiomis J. Vasiliauskas laiko vaistinių valerijono ir taukės, balinio ajero, miškinės sidabražolės, paprastosios kiaulpienės ir didžiųjų varnalėšos, debesylo, paprastojo varpučio ir krieno šaknis. Jis labai gerbia ir šlamagraižės leuzėjos, paprastojo saldymedžio, rausvosios radiolės šaknis, tačiau šie augalai Lietuvoje neauga, yra specialiai auginami. Tai, beje, nemažai vaistinių augalų gerbėjų ir daro.

 

Savo knygose apie gamtos dovanas dr. J. Vasiliauskas greta vaistinių augalų aprašo ir daugelio mums įprastų kasdien valgomų daržovių vaistines savybes. Pasak dr. J. Vasiliausko, įprasta, kad apie daržoves ir vaistinius augalus kalbama atskirai, bet ši atskirtis yra netikra, dirbtinė – daržovės taip pat turi daug veikliųjų medžiagų, kartu yra ir vaistas.

 

Kaip vartoti?

 

Pasak J. Vasiliausko, labai svarbu yra išgauti vaistines savybes. Idealu būtų vartoti sumaltų džiovintų vaistinių augalų šaknų miltelius. Tačiau tam reikia specialių mašinėlių, kavamale sumalti šaknis yra sunku, nes nemažai vaistinių augalų šaknų yra itin kietos. Fitoterapeutas patarė reikiamas šaknis bandyti sumalti ir sumaišyti su medumi, o valgyti šio vaistingo mišinio po šaukštelį ryte prieš valgį ir vakare. Taip iš šaknų gausime daug daugiau veikliųjų naudingųjų vaistinių medžiagų negu plikydami arbatas ar darydami užpilus ir nuovirus.

 

„Ruošiant užpilą, pagal mokslinius reikalavimus, kad jame liktų daugiau veikliųjų medžiagų, smulkintas šaknis reikia užpilti karštu vandeniu, iki 30 min. pakaitinti vandens vonelėje, 10 min. paaušinus perkošti ir gerti šiltą užpilą prieš valgį. Galima susmulkintas šaknis užpilti du kartus – iš vakaro vasarošilčiu vandeniu, palaikyti iki ryto, tada nukošus šaknis užpilti verdančiu vandeniu. Per naktį šaknys išbrinktų, iš jų ekstrahuotųsi tai, kas tirpsta šaltame vandenyje, o ryte užpylus karštu vandeniu ir pakaitinus – tai, kas tirpsta karštame vandenyje. Gautume daugiau vertingų medžiagų. Rytinį užpilą galėtume išgerti prieš valgį, o tą karštą rytinį – jau po valgio“, – aiškino bene dešimtį knygų apie vaistinius augalus ir gydymą jais išleidęs vaistininkas fitoterapeutas.

 

Kiekviename krašte– savos tradicijos

 

J. Vasiliauskas pastebi, kad kiekviename krašte yra savos tradicijos. Štai, jeigu lietuviai kaimo gyventojai paprastųjų kiaulpienių šaknų puikiausiai gali prisirinkti rudenį nukasę bulves ar nuėmę daržus, išėję pasivaikščioti į laukus ir ganyklas ar net savo kieme, o miestiečiai – nuvažiavę į kaimą, mišką ar pamiškę, tolėliau nuo miesto ir judrių kelių, tai kai kur, pavyzdžiui, Prancūzijoje, daugelyje Juodosios ir Viduržemio jūrų regionų šalių, šie augalai jau seniai yra auginami specialiai kaip ir morkos ar burokėliai.

 

Nors dabar situacija keičiasi ir Lietuvoje. Valgomieji krienai jau ir mūsų šalyje pradėti auginti, kai kas augina ir didžiąsias varnalėšas, debesylus, raudonėlius, vaistines tūbes, kaulažoles – augalus, kurių galima rasti ir natūraliose augimvietėse. Ir tų daržuose, soduose auginančiųjų vaistinius augalus gretos kasmet vis didėja.

 

Ko jums reikia?

 

Pašnekovai labai suabejojo, ar yra prasmės bandyti aiškintis, kokios vaistinių augalų šaknys mums yra reikalingiausios – svarbu žinoti, ką žmogui svarbiausia gydyti ar stiprinti, o tada galvoti, kokio augalo šaknys jam gali daugiausia padėti tai daryti. Juk norinčiam pagerinti virškinimą, detoksikuoti organizmą žmogui nepamainomos yra paprastosios varnalėšos ir kiaulpienės šaknys. Bet jeigu toks asmuo staiga susilaužė ranką ar koją, jam labai reikalingas tampa vaistinės taukės šaknų nuoviras ar su jomis padarytas tepalas, kad padėtų gyti kaulams, o tam, kuris nelaiko šlapimo, labai praverstų didžiosios tūbės šaknų nuoviras. Žodžiu, reikia tų šaknų, kurios gali žmogui padėti įveikti jį tuo metu kamuojančias ligas s ir negalavimus.

 

Kartu būtina pasvarstyti, ar tam žmogui būtinai reikia vaistinio augalo šaknų, gal jam gali puikiai padėti ir šio augalo antžeminė dalis, lapai. Juk vienais metais išrausi ar išsikasi šaknį – kitais metais toje vietoje šio augalo jau nebeliks. Tad šaknų gydomųjų savybių norintis žmogus turi gerai žinoti, ko reikia organizmui, būti nusiteikęs gerbti augalus, jų neniokoti, juo labiau nenaikinti, kasti šaknų tik tada, kai jam jų tikrai reikia, ir tik tiek, kiek jam yra būtina.

 

Būtinas ir kruopštumas

 

Turbūt būtina priminti, kad vaistiniai augalai savo gydomąsias savybes atiduota tik išmintingam, kruopščiam ir kantriam žmogui. Vaistinių augalų šaknis galima kasti vėlyvą rudenį, vystant lapams, kai jose būna susikaupusios visos vertingosios medžiagos, arba ankstyvą pavasarį. Tai galima dary­ti bet ku­riuo die­nos me­tu ir bet kokiu oru, tačiau būtina šaknis gerai nuvalyti, nuplauti, tada jas reikia susmulkinti ir džiovinti šiltoje gerai vėdinamoje patalpoje 3–4 dienas, vėliau – orkaitėje ar džiovykloje maždaug 30– 60 laipsnių temperatūroje. Nekvapios šaknys džiovinamos aukštesnėje, kvapiosios – kiek žemesnėje temperatūroje. Pa­tartina au­ga­lų šaknis rink­ti pie­vo­se, pa­miš­kė­se, o ne slė­niuo­se, ypač ne prie­mies­čiuo­se ir ne prie au­to­stra­dų. Nuo judrių kelių būtinas bent 300 metrų atstumas, antraip jos bus sukaupusios daug teršalų ir sunkiųjų metalų radikalų, tad mūsų organizmui atneš daugiau žalos negu naudos.

 

Vaistinius augalus ir jų šaknis renkantys žmonės pastebi, kad tam reikia tinkamai pasiruošti ir apsirengti. Ne veltui žolininkė Irena Adomonienė pasiskundė, kad prikasusi ajerų šaknų ji porą metų iš eilės peršaldavo ir susirgdavo bronchitu.

 

Kiaulpienių šaknų kava ir arbata

 

Gerai nuvalytas ir nuplautas šaknis sumalti mėsmale, porą dienų pagarinti drėgmę, tada paskrudinti keptuvėje ir laikyti užsuktas stiklainiuose.

 

Virti kaip kavą. Šaukštelį pienių šaknų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 5 minutes, nukošti, paskaninti medumi ar cukrumi. Ši kava valo kraują, gerina kepenų darbą.    

 

Už kavą efektyvesnė kiaulpienių arbata. Gerai nuvalytas ir nuplautas šaknis smulkiai supjaustyti ir išdžiovinti.  

Šaukštelį žaliavos užplikyti stikline verdančio vandens. Efektyviausia gaminti pagal dr. J.Vasiliausko pasiūlytą receptą. Gerti prieš valgį.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai