Augalai psichinei sveikatai

Tęsiame praėjusiame numeryje pradėtą temą apie augalus, vaistažoles, kurios gali būti mums naudingos, atsiradus nesunkiems psichinės sveikatos sutrikimams: nerimui, įtampai, nemigai, dirglumui, depresijos simptomams. Ir, žinoma, rekomenduojame keletą liaudies medicinoje vartojamų receptų.
 

Gudobelė – ne tik širdžiai


Gudobelės pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „cratas“, kuris reiškia stiprus, tvirtas. Yra įvairių gudobelės rūšių, tačiau tyrimais nustatyta, kad visos jos yra labai panašios savo chemine sudėtimi ir poveikiu organizmui.
Gydymo tikslais vartojami žiedai ir vaisiai. Juose yra angliavandenių, eterinio aliejaus, kofeino ir ursolo rūgščių, acetilcholino, cholino, saponinų, flavanoidų kompleksas, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, vitaminų ir kt.
Dioskaridas (I m. e. a.) aprašė gudobelę daugelyje senovinių vaistažolių žinynų kaip vaistą, kuris vartojamas širdies ligoms, nemigai, galvos svaigimui ir dusuliui gydyti. XIX a. antroje pusėje gudobelė labai sėkmingai buvo vartojama kaip raminamasis vaistas. Šiuo metu įvairūs gudobelės preparatai vartojami nervų sistemai raminti, širdies raumens susitraukimams stiprinti, širdies plakimui reguliuoti, cholesterino kiekio kraujyje normalizuoti, širdies vainikinių arterijų ir smegenų kraujagyslių kraujotakai gerinti ir t. t.
Liaudyje vartojamas gudobelės žiedų nuoviras. Į tris verdančio vandens stiklines dedama 3 valgomieji šaukštai gudobelės žiedų, duodama apie valandą ar porą valandų pritraukti ir geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną. Panašiai vartojami ir krūmo vaisiai.
Jonažolė – depresijos simptomams mažinti

Jonažolė – daug šimtmečių vartojama liaudies ir natūraliojoje medicinoje. Vaistinei žaliavai renkama viršutinė žydinčios jonažolės dalis (apie 30 cm). Jonažolės vaistinėje žaliavoje yra dažomųjų medžiagų, flavonoidų, karotino, vitamino C, PP, P, cholino, antocianų, saponinų, dervų, eterinio aliejaus, tanidų, organinių rūgščių, fitoncidų, mineralinių druskų.
Avicena jonažole gydė žaizdas, piktybinius auglius, mažino skausmus, skatino šlapimo išsiskyrimą. Tačiau šis augalas skiriamas ir depresijos simptomams mažinti.
Galite pamėginti pasigaminti liaudies medicinos receptą: į stiklainį suberkite 125 g džiovintos arba 300 g žalios jonažolių žolės ir užpilkite 600 ml degtinės. Stiklainį užsukite, pastatykite šiltoje vietoje 1 mėnesiui, kasdien sukratykite. Gerkite po 1 šaukštelį 3 kartus per dieną ne mažiau kaip 3 savaites.
Vaistinis bijūnas turi raminamųjų savybių
Bijūnas – išvertus iš graikų kalbos reiškia „gydymo dievas“. Augalas turi rauginių, saldžiųjų, dervinių, eterinių medžiagų, organinių rūgščių, alkaloidų, mikroelementų, ypač stroncio, chromo ir apie 80 procentų krakmolo. Liaudies medicina šį augalą vartoja sergant skrandžio opalige, esant kraujavimams, paralyžiui ir kt. Tyrimai parodė, kad iš bijūno pagaminti vaistai veikia raminamai, gerina miegą, didina apetitą, mažina galvos skausmą, gydo kitas nervų sistemos ligas.
Aralija aktyvina organizmą
Mandžiūrinė aralija pagal cheminę sudėtį ir gydomąjį poveikį artima garsiai gyvybės šakniai – ženšeniui. Augalo šaknyse yra vertingų medžiagų: triterpeninių saponinų, rauginių medžiagų, riebalinio aliejaus ir kt. Aralijos preparatai pagerina apetitą, miegą, padidėja darbingumas, sumažėja nuovargio jausmas, bendras silpnumas.


Kadangi šis augalas turi aktyvinamąjį poveikį, tai gali būti skiriama esant astenijai (padidėjęs nuovargis ir nervingumas), apatijai (emocijų, motyvacijos ar entuziazmo trūkumas, abejingumas), depresijai, funkciniams nervų sistemos sutrikimams, hipotonijai (mažam kraujo spaudimui).
Tačiau negalima vartoti esant nemigai, padidėjusiam nerviniam jaudrumui, sergant padidėjusio kraujospūdžio liga.
Citrinvytis stimuliuoja ir tonizuoja organizmą
Kininis citrinvytis – daugiametis vijoklinis augalas. Kaip vaistinė žaliava naudojama subrendę vaisiai ir sėklos, kuriose yra rauginių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, cukrų, eterinio ir riebalinio aliejų, organinių rūgščių (citrinų, obuolių, gintaro, oksalo). Trinant šio augalo stiebą, lapus ir šaknis, jaučiamas citrinos kvapas.
Citrinvyčio vaisiai nuo seno vartojami Kinijos, Japonijos, Rusijos medicinoje. Šis augalas pasižymi centrinę nervų sistemą stimuliuojamuoju ir tonizuojamuoju poveikiu. Įdomu tai, kad citrinvyčio džiovintų uogų saują vyrai išgerdavo per ilgai trunkančius žygius ar vykdami medžioti, nes, išgėrę šių uogų, pajusdavo energijos antplūdį, dingdavo nuovargis, sustiprėdavo regėjimas.
Taigi kininis citrinvytis vartojamas kaip vaistas, stimuliuojantis širdies veiklą ir kvėpavimą, taip pat fizinio ir protinio pervargimo atveju, sumažėjus bendram organizmo tonusui, esant depresinei būsenai.
Tačiau vartoti reikia atsargiai. Perdozuoti yra pavojinga sveikatai, nes tai gali stipriai sujaudinti nervų, širdies ir kraujagyslių sistemą. Taip pat nerekomenduojama vartoti esant nemigai, susijaudinus, sergant padidėjusio kraujospūdžio liga.
O liaudies išmintis teigia: jeigu jaučiatės labai pavargę, tai šaukštą susmulkintų citrinvyčių sėklų užpilkite stikline verdančio vandens ir apie porą valandų palaikykite šiltoje vietoje. Po to perkoškite ir gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Eleuterokokas – „velnio krūmas“
Eleuterokokas – krūmas tiesiais stiebais, iki 3–4 metrų aukščio. Šakelės, ant kurių laikosi vaisiai, tankiai dygliuotos, todėl šis augalas dar vadinamas „velnio krūmu“. Labiausiai yra vertinamos šio krūmo šaknys. Šaknyse yra cukrų, dažinių ir karčiųjų medžiagų, riebalinių ir eterinių aliejų, vitaminų, krakmolo ir kitų biologiškai veiklių medžiagų.
Eleuterokokas vartojamas kaip tonizuojamasis vaistas nuo pervargimo, sergant nervų ligomis: neurastenija (pasireiškia nuovargiu, silpnumu ar išsekimo jausmu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio), hipochondrija (didelis susirūpinimas sveikata, ligų ieškojimas jų net nesant), astenija (padidėjęs nuovargis ir nervingumas) ir kt., taip pat rekomenduojamas sveikstantiems ligoniams po sunkių ligų.
Rausvoji rodiolė – auksinė šaknis
Rausvosios radiolės žiedynuose yra dažinių medžiagų (flavonoidų), lapuose – alkaloidų, šaknyse – rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių, cukrų. Liaudies medicinoje rausvosios rodiolės požeminė dalis nuo seno vartojama kaip vaistas, pašalinantis nuovargį ir padidinantis darbingumą.

 

Dažniausiai gaminamas antpilas: 10 gramų šakniastiebio užpilama 500 ml vandens. Geriama po valgomąjį šaukštą 2 – 3 kartus per dieną prieš valgį.


Taip pat buvo naudojama mažakraujystei, skrandžio ligoms, lytiniam silpnumui, nervų ligoms gydyti.
Su šiuo augalu susiję daugybė legendų. Buvo tikima, jog kas ras auksinę šaknį, bus laimingas ir sveikas iki gyvenimo pabaigos, gyvens ilgai. Mokslininkai ištyrė, kad rodiolės preparatai mažai nuodingi ir tinka žmonėms, kurie dirba ilgai trunkantį ir įtemptą, reikalaujantį daug protinių ir fizinių jėgų darbą, nes padeda sumažinti bendrą silpnumą, išsekimą, nuovargio jausmą, mieguistumą dieną.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai